Mirė kunigas Jonas ZUBRUS SJ, ilgus metus darbavęsis Kaišiadorių vyskupijoje (1924-1957-2020)

Kunigas Jonas Zubrus mirė šių metų rugpjūčio 3 d. Jėzuitų vienuolijos namuose Kaune ir buvo pašarvotas Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje. Laidotuvių liturgijai – rugpjūčio 5 d. vadovavo vienuolijos namų vyresnysis – kun. A. Gudaitis SJ, palaidojo Kauno – Petrašiūnų kapinėse, vienuolių jėzuitų kapavietėje. Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie!

Gyvenimo aprašymas

Jonas Zubrus gimė 1924 m. gegužės 6 d. Dzūkijoje, Simno parapijoje. Augo Alytuje, kur 1943 m. baigė valstybinę mokyklą – gimnaziją. 1946 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1949 m., sovietų valdžiai mažinant seminaristų skaičių, pasitraukė iš seminarijos. 1952 m. grįžo į seminariją ir tęsė studijas. 1957 m. balandžio 17 d. vyskupas Julijonas Steponavičius (†1991) Joną Zubrų įšventino kunigu Kaišiadorių vyskupijai.

Kunigas Jonas darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose. Įspūdingiausia J. Zubraus kunigystėje – savanoriškas ir nelengvas pastoracinis darbas kraštuose ir vietovėse, kur nebuvo parapijų, bažnyčių, bažnytinės administracijos, kur tikintiesiems buvo trukdoma ir neleidžiama išpažinti savo tikėjimą. Tokia pastoracinė patirtis būdinga tik nedaugeliui Lietuvos kunigų, tuo labiau anais, Bažnyčiai sunkiais, sovietų valdžios metais. 1979 m. dvejiems metams jis išvyko pastoraciniam darbui – į misijas, į Podolės Kamenecą Ukrainoje. Tuo metu šiame mieste, buvusiame vyskupijos centre, jau buvo uždarytos septynios katalikų bažnyčios, tame tarpe ir katedra. Tikintieji meldėsi kapinių koplytėlėje arba vykdavo į kitas, dar veikiančias, bažnyčias. Iš Kameneco kunigas J. Zubrus dar aptarnavo kitas keturias tikinčiųjų bendruomenes Ukrainoje. Po dvejų metų darbo misijose sugrįžo į Kaišiadorių vyskupiją. Ilgai neužtrukęs, 1983 m. vėl išvyko, šį kartą į Pavlodarą (Kazachijoje) ir Slavgorodą (Altajaus krašte). Tačiau ten ilgai negalėjo pasilikti dėl sovietų valdžios trukdymų. 1989 m. išvyko į Aktiubinską – vokiečių tremtinių miestą Kazachijoje, kur darbavosi trejus metus, kartu aplankydamas tikinčiuosius ir kitose šio krašto vietovėse. 1992 m. grįžo į Lietuvą ir darbavosi Klaipėdoje – vienuolių jėzuitų misijoje. 1997 m. vėl išvyko – į Sargaskoje miestą Sibire. Vėliau nukako į Novosibirską. Po to grįžo į Lietuvą ir darbavosi įvairiose Kaišiadorių ir Kauno vyskupijų parapijose.

Kunigas Jonas dar buvo ir vienuolis – jėzuitas, priklausė Romos Katalikų vyrų vienuolijai „Jėzaus Draugija“. Į šią, pasaulyje žinomą ir daug Lietuvai davusią vienuoliją (prisiminkime Vilniaus universiteto įsteigimą), J. Zubrus įstojo dar prieš kunigystę – 1943 m. Taip siekė dar nebūdamas kunigu, kiek galima daugiau laiko skirti asmeninei maldai, dvasinėms pratyboms, gilesniam Jėzaus pažinimui ir liudijimui pasaulyje. Jo nueitas gyvenimo kelias – gausi veikla įvairiose vietovėse ir kraštuose, jo dvasinė branda – daugybei kunigų, vienuolių ir pasauliečių vestos rekolekcijos – šiandien gražiausiai liudija apie jo pasirinkimų ir pašaukimo pilnatvę ir tikrovę, plačiau žr. –Jėzuitai.lt… …

Kaišiadorių vyskupijos parapijos, kuriose darbavosi kun. Jonas Zubrus SJ:

Pivašiūnų parapijos vikaru (nuo 1959), Šešuolėlių parapijos klebonu (nuo 1960), Giedraičių parapijos vikaru (nuo 1963), Vytautavos parapijos klebonu (nuo 1963), Molėtų parapijos vikaru (nuo 1968), pavadavo Alytaus šv. Liudviko parapijos kleboną (nuo 1968 ), Joniškio parapijos klebonu (nuo 1968) Stirnių parapijos klebonu (nuo 1969), Dubingių parapijos klebonu (1972), Širvintų parapijos vikaru (nuo 1972), Palomenės parapijos klebonu ir aptarnavo Krivonių parapiją (nuo 1973), 1979 m. savanoriškai išvyko pastoraciniam darbui į Podolės Kamenecą (Ukrainoje), Vytautavos parapijos administratoriumi ir aptarnavo Žilinų parapiją (nuo 1981), Žilinų parapijos klebonu ir aptarnavo Akmens parapiją (nuo 1982), Kirdeikių parapijos klebonu (nuo 1985), Kiauklių parapijos klebonu ir aptarnavo Krikštėnų ir Zibalų parapijas (nuo 1987), 1989 m. savanoriškai išvyko pastoraciniam darbui į Aktiubinską (Kazachijoje), Pivašiūnų parapijos administratoriumi (nuo 1993), Molėtų parapijos vikaru (nuo 1994), Kietaviškių parapijos administratoriumi (nuo 1996), 1996 m. išvyko pastoraciniam darbui į Kauno arkivyskupiją, Elektrėnų parapijos vikaru (nuo 2000), 2000 m. išvyko pastoraciniam darbui į Kauno arkivyskupiją, Čiobiškio parapijos administratoriumi (nuo 2005), Žilinų parapijos administratoriumi (nuo 2008), 2010 m. išvyko gyventi į Kauną – Jėzuitų vienuolyno namus.

Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris (gt)