Įžymūs žmonės – Kaišiadorių vyskupija

Kaišiadorių vyskupija, nors ir mažiausia Lietuvoje, turi turtingą istorinį ir dvasinį paveldą. Nuo pat įsikūrimo ji iš Dievo malonės turėjo ypač iškilius ganytojus: Palaimintąjį vyskupą ir kankinį Teofilių Matulionį bei Šventosios Romos Bažnyčios kardinolą Vincentą Sladkevičių. Jų atlikti darbai, tikėjimo liudijimas ir šventumo pavyzdys, kaip matome šiandien, svarbūs ne vien Kaišiadorių vyskupijai, bet ir visos Lietuvos tikintiesiems.

Vyskupijoje nuo pat jos įsikūrimo darbavosi daug Bažnyčiai ir sielovadai atsidavusių, talentingų kunigų, palikusių ryškius pėdsakus tiek vyskupijos, tiek viso mūsų krašto Bažnyčios gyvenime, kaip antai kunigas Česlovas Kavaliauskas – Šventojo Rašto Naujojo Testamento vertėjas, religinių radijo laidų pašnekovas.

XX A. TIKĖJIMO LIUDYTOJAI

2000 metų didžiojo Krikščionybės jubiliejaus proga popiežius Jonas Paulius II į kankinių sąrašą, Bažnyčios martirologą, naujai įrašė per 30 tūkst. XX amžiaus kankinių. Visuotinės Bažnyčios martirologe dabar yra 114 kankinių iš Lietuvos, tarp jų – 8 iš Kaišiadorių vyskupijos:

Teofilius MATULIONIS (1873–1962), vyskupas ir kankinys, 16 metų iškalėjęs už tikėjimą įvairiuose Sovietų Sąjungos kalėjimuose ir lageriuose, palaimintuoju paskelbtas 2017 m.;

Valentinas BALČIUS (1907–1941), kunigas, II pasaulinio karo metu sovietų nužudytas Pusnėje;

Zenonas BAUŽYS (1907–1947), kunigas, mirė kalėdamas Sibire;

Andrius JUKNEVIČIUS (1882–1941), kunigas, II pasaulinio karo metu sovietų sušaudytas prie Kaišiadorių;

Kazimieras LAJAUSKAS (1892–1921), kunigas, lenkų okupacijos metais žandarų kankintas ir nužudytas prie Zibalų;

Matas LAJAUSKAS (1872–1941), kunigas, II pasaulinio karo metu kankintas ir nužudytas prie Molėtų;

Konstantinas PAULAVIČIUS (1883–1941), kunigas, II pasaulinio karo metu vokiečių nužudytas prie šv. Liudviko bažnyčios Alytuje;

Juozas RAKICKAS MIC (1908–1946), kunigas ir vienuolis, po II pasaulinio karo tremiant į Sibirą nužudytas.

Taip pat skaityti „Bažnyčios žinios“. 2000 balandžio 12, Nr. 7. Ekumeninis naujųjų kankinių minėjimas Romoje.

PALAIMINTASIS TEOFILIUS MATULIONIS, VYSKUPAS IR KANKINYS

PALAIMINTASIS MYKOLAS GIEDRAITIS

KARDINOLAS VINCENTAS SLADKEVIČIUS

GARBINGOS ATMINTIES KUNIGAI

Kunigas Teodoras BRAZYS

Žinomas Lietuvoje muzikologas, kompozitorius ir pedagogas, Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijų dėstytojas bei Kauno universiteto bažnytinės muzikos docentas, žurnalo „Muzikos aidai“, kuriame paskelbė nemažai muzikos teorijos veikalų ir bažnytinės muzikos kompozicijų, redaktorius; gimė 1870 m. lapkričio 20 d. netoli Bauskės (Latvijoje) lietuvių išeivių šeimoje; studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje; kunigu įšventintas 1900 m.; vėliau studijavo bažnytinę muziką Regensburge, Vokietijoje; 1928 m. paskirtas Kaišiadorių katedros kapitulos prelatu. Mirė 1930 m. rugsėjo 10 d. Miunchene, palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje.

2014 m. Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas išleido veikalą „Tautinės dainos” I tomas (Vilnius), kurias, Kaišiadorių – Trakų regione surinko ir užrašė Teodoras Brazys.

Kunigas Vladas MIRONAS

Vasario 16-osios akto signataras, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, Lietuvos vyriausybės ministras pirmininkas, tremtinys; gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškių k., Rokiškio r.; studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje; 1904 m. įšventintas kunigu; ėjo Valkininkų, Merkinės ir Daugų parapijų klebono pareigas; priklausė 1917 m. Lietuvių tautos tarybai; 1929 – 1938 m. ėjo Lietuvos vyriausiojo kapeliono, o 1938–1939 m. – Lietuvos vyriausybės ministro pirmininko pareigas, aktyviai dalyvavo Nepriklausomos Lietuvos tautininkų partijos veikloje; mirė 1953 m. tremtyje, Vladimiro kalėjime.

Kunigas Juozapas STAKAUSKAS

Insbruko ir Vienos universitetų absolventas, istorijos mokslų daktaras; gimė 1900 m. rugpjūčio 24 d. Deksnės k., Ignalinos r.; teologiją studijavo Insbruke, kur 1926 m. buvo įšventintas kunigu; vėliau Vienoje studijavo istoriją; 1934 m. išleido veikalą „Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje“, redagavo prof. A. Aleknos „Bažnyčios Lietuvoje istoriją“, darbavosi Kauno centriniame ir Vilniaus valstybiniame archyvuose, Kauno kunigų seminarijoje dėstė Bažnyčios istoriją. Nacių okupacijos metais kun. J. Stakauskas gelbėjo žydus, juos globojo; po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Mirė 1972 m. kovo 2 d.; palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje.
2003 m. leidykla „Aidai“ išleido Juozapo Stakausko raštų rinktinę „Naujieji nacionalizmai ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje“.

Kunigas Zigmas NECIUNSKAS

Uolus sielovados darbininkas, charizminių savybių asmuo, tremtinys; gimė 1912 m. liepos 12 d. Balkūnų k., Alytaus r.; studijavo Kauno kunigų seminarijoje; 1939 m. įšventintas kunigu; darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose; 10 metų praleido tremtyje Sibire; kaip liudija jį pažinojusieji, visą gyvenimą globojo ligonius ir varguolius, užtarė skriaudžiamus ir žeminamus žmones. Paskutinėje kun. Z. Neciunsko darbo vietoje, Kalvių parapijoje, dar ir šiandien galime išgirsti pasakojimų apie jo atliktus sielovados darbus, didžią meilę ir pasiaukojimą dėl artimo. Mirė 1976 m. birželio 21 d.; palaidotas Santaikos kaimo kapinėse (Alytaus raj.).

2002 m. apie jo nueitą prasmingą gyvenimo kelią išleista E. Biliūtės-Aleknavičienės parengta monografija „Vilties angelas“.

Kunigas Nikodemas ŠVOGŽLYS – MILŽINAS

Žinomas vyskupijoje rašytojas ir kraštotyrininkas; gimė 1899 m. kovo 29 d. Trėbučių k., Švenčionių r.; studijavo Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijose; 1925 m. įšventintas kunigu; darbavosi įvairiose vyskupijos parapijose, o paskutinius savo gyvenimo metus praleido Kernavėje ir Vievyje. Besidarbuodamas Kernavėje, tyrinėjo jos praeitį, įsteigė apylinkės senienų muziejų. Daug rašė į to meto – tarpukario Lietuvos ir išeivijos periodinę spaudą bei išleido veikalus: „O Šventasis Vilniau“, „Vilniaus Aušros Vartai“, „Vilniaus sūnūs“, „Kaišiadorių vyskupijos istorija“, „Vyskupas Juozapas Kukta“, „Mūsų Švenčionys“, „Mano gyvenimo pasaka“, taip pat parengė keleto parapijų istorijas, rankraščiuose liko kelios monografijos, kiti darbai. Nacių okupacijos metais gynė ir globojo pasmerktus mirčiai žydus; po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Mirė 1985 m. sausio 20 d., palaidotas Kernavės bažnyčios šventoriuje.

2001 m. išleista biografinė knyga „Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino gyvenimas ir kūryba“ (Kaišiadorys).

Kunigas Mykolas Marijonas PETKEVIČIUS

Kunigų marijonų kongregacijos narys, rašytojas, puikus sielovadininkas, tremtinys; gimė 1920 m. sausio 2 d. Vaškūnų k., Širvintų r.; studijavo Kauno kunigų seminarijoje; 1942 m. įšventintas kunigu; darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose; 1948 – 1961 m. kalėjo Vorkutoje, kur daug apaštalavo, lankė lietuvių ir kitataučių tikinčiųjų bendruomenes; nuo 1969 metų iki mirties darbavosi Birštono parapijoje. Kunigas Mariukas, taip jį vadino bičiuliai, buvo vienas žymiausių to meto Kaišiadorių vyskupijos sielovados darbininkų, puikus administratorius, artimas vyskupo Vincento Sladkevičiaus bičiulis ir patarėjas. Paliko religinio pobūdžio straipsnių ir poezijos rankraščių. Mirė 1987 m. birželio 23 d.; palaidotas Bagaslaviškio bažnyčios šventoriuje. 2002 metais išleista jo kūrybinio palikimo rinktinė „Karalius man paliko kelią“.

Kunigas Bronius BULIKA

Vienas žymiausių Kaišiadorių vyskupijos pamokslininkų, rašytojas, vertėjas, tremtinys; gimė 1923 m. kovo 23 d. Pučkoriškių k., Utenos r.; studijavo Kauno kunigų seminarijoje; 1947 m. įšventintas kunigu; 5 metus praleido tremtyje Karagandos ir Omsko lageriuose; darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose, ėjo vyskupijos kurijos kanclerio pareigas, dažnai rengė rekolekcijas kunigams, seminaristams, pasauliečiams; parašė ir išleido veikalus: trilogiją „Kryžiaus keliu“, „Mintys homilijoms“, „Krikščionių vienybės maldos“, „Meditacijos sąmoningo tikėjimo metams“; paliko gausų rankraštinį palikimą, pvz., mašinraščiu išleistą garsųjį “Olandų Katekizmą”, jo paties 1983 m. išverstą iš prancūzų kalbos. Aktyviai dalyvavo Lietuvos Krikšto 600 jubiliejinės komisijos veikloje. Mirė 1988 m. birželio 22 d.; palaidotas Jiezno parapijos bažnyčios šventoriuje.

Po mirties išleistas kunigo B. Bulikos rašytinis palikimas – teologinio, filosofinio pobūdžio leidiniai: „Tikiu, Viešpatie“, „Vyturio giesmė“, „Kryžiaus keliu“ (trilogija), „Šitaip ateina karalystė“, „Kad būtume Dievo vaikai“, „Tu esi pati gelmė“, „Sau ir stipriesiems“, „Gyventi malonėje“, „Rekolekcijos“, „Palaimintas būsi ir tu“, „Link gyvenimo pilnatvės“, „Tikiu ir gyvenu“ (pakartotas leidimas), taip pat atsiminimų knyga „Pasilikęs mūsų širdyse“ (apie kun. B.Buliką). 2008 m. išleistas kun. B. Bulikos rinktinių raštų I tomas „Dievo karalystės žemė“, o 2009 m. – II tomas.

Kunigas Stanislovas KIŠKIS

Kaišiadorių katedros kapitulos garbės kanauninkas, vėliau prelatas, ilgametis vyskupijos kurijos kancleris, rašytojas, tremtinys; gimė 1900 m. spalio 20 d. Petrapilyje (Rusijoje), lietuvių išeivių šeimoje; studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, vėliau Kauno VDU Teologijos – filosofijos fakultete, įgijo teologijos magistro laipsnį; kunigu įšventintas 1924 metais; beveik du dešimtmečius vadovavo vyskupijos pasauliečių katalikų veiklai, rengė konferencijas ir suvažiavimus, taip pat rūpinosi Kauno ateitininkų namų statybos lėšomis, keletą metų ėjo Merkinės gimnazijos direktoriaus pareigas; II pasaulinio karo metais su dideliu pasiaukojimu gelbėjo ir globojo sužeistuosius, o po karo patyrė 14 metų tremtį Sibire bei dvejus metus savo valia pasiliko sielovados darbui tremtyje.

Parašė knygas „Vilniaus Kalvarijos“, „Vilties maldos“, „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“, „Kristaus pašauktieji“, paliko gausų rankraštinį palikimą. Mirė 1995 m. rugsėjo 28 d., palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje.

1994 m. išleista biografinė knyga „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Kaišiadorys).

Kunigas Česlovas KAVALIAUSKAS

Plačiajai visuomenei žinomas kaip teologas, vertėjas, poetas; gimė 1923 m. liepos 20 d. Pumpėnuose, Pasvalio r.; studijavo Kauno kunigų seminarijoje; 1946 m. įšventintas kunigu; 6 metus praleido tremtyje Sibire; vėliau darbavosi įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose, taip pat ėjo kurijos kanclerio pareigas; aktyviai domėjosi moderniąja teologija, daug studijavo privačiai; svariausias jo gyvenimo darbas – Naujojo Testamento vertimas iš graikų kalbos bei vėlesni vertimai – iš graikų kalbos „Euzebijaus Cezariečio Bažnyčios istorijos“ 1-7 skyr., „Psalmyno“ redagavimas, taip pat į lietuvių kalbą vertė Vatikano II Susirinkimo nutarimų dokumentus, parašė „Trumpą teologijos žodyną“, kai kurie jo straipsniai buvo išleisti atskiru leidiniu „Teologija šiandien“, rašė eiles; besidarbuodamas Kaišiadoryse, skaitė teologinio pobūdžio paskaitas kunigams, tikybos mokytojams, sakė pamokslus įvairiose Kaišiadorių vyskupijos bažnyčiose, dalyvavo religinėse radijo programose. Mirė 1997 m. vasario 20 d., palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje. Taip pat žiūrėti interneto svetainėje: www.biblija.lt.

Po mirties išleistas straipsnių ir pokalbių rinkinys „Tarp fizikos ir teologijos“, poezijos rinktinė „Pažadėtoji žemė“ ir kiti.

2002 metais apie kun. Česlovo Kavaliausko nueitą prasmingą gyvenimo kelią išleista akademiko Antano Buračo ir Antano Mozerio parengta monografija „Priespaudos metais skleidęs tiesą“; šioje knygoje taip pat pateikta jo darbų bibliografija.

Kunigas Jonas MlNTAUČKIS

Kaišiadorių katedros kapitulos garbės kanauninkas, žymus pamokslininkas, uolus sielovados darbininkas; gimė 1913 m. gruodžio 6 d. Kuktiškių parapijoje, Utenos r.; studijavo Kauno kunigų seminarijoje; kunigu įšventintas 1940 m.; II pasaulinio karo metais Merkinės progimnazijoje ėjo direktoriaus ir kapeliono pareigas, o besidarbuodamas Kaišiadorių parapijoje – vyskupijos tribunolo oficiolo pareigas; buvo geras dogminės teologijos, liturgijos ir bažnytinės teisės žinovas; daugelį metų dirbo Lietuvos vyskupijų liturginės komisijos sekretoriumi, rengė liturginį kalendorių Lietuvos Bažnyčiai. Mirė 1998 m. balandžio 11 d., palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje.

Kunigas Pranas GAIDAMAVIČIUS – GAIDA

Kaišiadorių vyskupijos kunigas, vėliau prelatas, teologijos mokslų daktaras, rašytojas, žurnalistas – švietėjas, vienas iškiliausių Kaišiadorių vyskupijos kunigų; gimė 1914 m. sausio 26 d. Bajorų kaime, Širvintų rajone. Studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir VDU Teologijos fakultete, kunigu įšventintas 1937 m.; 1940 m. pasitraukė į Vakarus, ten studijavo Miunsterio, Freiburgo ir Liuveno universitetuose, apgynė daktaro disertaciją religijos filosofijos bei psichologijos tema „Religinis žmogaus nerimas“. 1950 m. išvyko į Kanadą, ten dėstė Mont-Laurier kunigų seminarijoje, dirbo vietos sielovadoje. Nuo 1954 m. Toronte redagavo ir leido lietuvių savaitraštį „Tėviškės žiburiai“. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, savo asmeninėmis ir iš aukotojų surinktomis lėšomis rėmė Bažnyčios veiklą Lietuvoje. 1981 m. jo publikuoto Romoje veikalo „Nemarus mirtingasis“ pagrindu, 1991 m. Kaišiadorių vyskupijoje pradėta Teofiliaus Matulionio beatifikacijos byla. 2010 m. sugrįžo į gimtąją – Kaišiadorių vyskupiją. Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas – LDK Gedimino V laipsnio ordinu, Komondoro didžiuoju kryžiumi bei Sausio 13-osios atminimo medaliu. Mirė 2013 m. liepos 24 d., palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje.

Reikšmingiausi jo veikalai – knygos: „Išblokštasis žmogus“ (1951 m.), „Milžinas, didvyris, šventasis“ (1954 m.) ir „Didysis nerimas“ (1961 m.) bei „Nemarus mirtingasis“ – Pal. Teofiliaus Matulionio biografija (1981 m.). 1996 m. leidykla „Mintis“ (Vilnius) išleido Prano Gaidamavičiaus – Gaidos raštų rinkinį.