Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedra

Iki 1906 metų Kaišiadorių gyvenvietė priklausė Žiežmarių parapijai ir savo bažnyčios neturėjo. 1907 metais Kaišiadoryse įsteigta parapija ir įrengta medinė koplyčia. Tų pačių metų vasarą jau prabilta apie naują mūrinę bažnyčią, o 1908 metais imtasi rengtis statybos darbams, tačiau galutinai apsispręsta, kokią bažnyčią statyti, tik 1909 metų rudenį – nuspręsta statyti neogotikinio stiliaus molinių plytų pastatą; po metų buvo patvirtintas bažnyčios statybos darbų planas. Taip pajudėjo dabartinės Kaišiadorių bažnyčios, vėliau tapusios katedra, statybos darbai. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė bažnyčios statybos darbus.

1924 m. Trakų – Kaišiadorių apskrities inžinierius Aleksandravičius atnaujino ir papildė bažnyčios projektą, kurio tikrasis autorius nežinomas iki šiolei. Tačiau ir šie pakeitimai nebuvo paskutiniai, nes dar nebuvo numatytos šoninės koplyčios, kurios pristatytos bažnyčią pertvarkius į katedrą. 1932 metų pavasarį skulptorius Jakševičius baigė vidaus įrengimo darbus – centrinį altorių, sakyklą, vyskupo sostą (kėdę); 1932-ieji ir laikomi šios bažnyčios – katedros statybos darbų užbaigimo metais. Vėliau buvo tvarkoma aplinka. 1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių katedrą iškilmingai konsekravo pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją Eucharistijai, kuri iki šiol yra naudojama katedroje. Paminėtina, kad 1920 m. kovo 18 d. vykdamas iš Vilniaus į Kauną Kaišiadoryse lankėsi Šventojo Tėvo pasiuntinys arkivyskupas Achilles Ratti, vėliau išrinktas popiežiumi [Pijus XI], apžiūrėjo laikinąją ir naujai statomą bažnyčias; šis popiežius 1926 metais, savo bule Lituanorum gente įsteigė Kaišiadorių vyskupiją ir kanauninką Juozapą Kuktą paskyrė jos vyskupu.

Sovietų valdžios metais katedra apmirė. Valdžia neleido eiti pareigų Teofiliui Matulioniui, antrajam Kaišiadorių vyskupui, šios katedros šeimininkui; 1963 metais buvo įsakyta išgriauti katedros šventoriaus tvorą ir vartus, kaip nederančius prie naujos tarybinės architektūros; katedroje buvo draudžiama rengti iškilmingas pamaldas, šventinti kunigus.

1987 metais, Lietuvos nepriklausomybės išvakarėse, popiežius Jonas Paulius II paskyrė Romos Bažnyčios kardinolu tuometinį šios vyskupijos administratorių vyskupą Vincentą Sladkevičių, drauge išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią, šią vyskupiją, jos ganytoją ir katedrą – vyskupo bažnyčią. Šią bažnyčią – katedrą, o ir visą vyskupiją bei mūsų kraštą taip pat išgarsino Teofiliaus Matulionio, vyskupo ir kankinio, asmenybė: jo šventas gyvenimas ir gerojo ganytojo pavyzdys. 1990 metais popiežius Jonas Paulius II šiam didžiam ganytojui bei kentėtojui už Bažnyčią ir jos vaikus suteikė Dievo tarno titulą bei nurodė, jog šios vyskupijos tikintieji gali jam melsti Bažnyčios palaimintojo garbės, o sau, per jo užtarimą, išmelsti Viešpaties malonių; siekiant arkivyskupą Teofilių Matulionį pripažinti kankiniu, Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio sprendimu 1990 metais pradėta jo kanonizacijos byla; 2008 metais kanonizacijos byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą; 1999 metais prie katedros buvo įrengta (miesto) aikštė ir pastatytas Teofiliaus Matulionio paminklas; 2017 metais, paskelbus Teofilių Matulionį palaimintuoju, Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko sprendimu, katedroje įrengta Palaimintojo Teofiliaus vardo koplyčia ir jos altoriuje išstatytas tikinčiųjų pamaldumui – užtarimo meldimui sarkofagas su palaikais – relikvija ir kanoninis paveikslas, žr. plačiau – teofilius.lt – svetainėje…

1989 metais, kardinolą Vincentą Sladkevičių paskyrus Kauno arkivyskupu ir metropolitu, popiežius Jonas Paulius II trečiuoju Kaišiadorių vyskupu paskyrė Juozą Matulaitį, o nuo 2012 metų Kaišiadorių vyskupijai vadovauja jau ketvirtasis jos ganytojas – vyskupas Jonas Ivanauskas. Nepriklausomybės laikotarpiu atgimė ir katedros gyvenimas – atstatyti katedros šventoriaus vartai ir tvora, pastatyti nauji vargonai, įrengtos Dievo gailestingumo ir Palaimintojo Teofiliaus koplyčios, kur išstatytos tikinčiųjų pamaldumui – užtarimo meldimui šv. Jono Pauliaus ir šv. Faustinos (Kovalskos), pal. kun. Mykolo (Sapočkos) ir pal. Teofiliaus relikvijos…

Katedra tuo pačiu yra ir Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčia; parapijai vadovauja kunigas klebonas, jam pagelbsti kunigas vikaras, kiti kunigai – rezidentai; 2025 m. parapijoje gyveno apie 10 000 gyventojų, 79 nuošimčiai iš jų – katalikai.