Brazio g. 6, Kaišiadorys
kaisiadoriuparapija.lt
Tel. +370 346 52 404

Katedros konsekravimo (pašventinimo) liturginė iškilmė – gegužės 10 dieną.

Katedros titulo Kristaus Atsimainymo liturginė iškilmė – rugpjūčio 6 dieną.

1906 metai įsteigus Kaišiadorių parapiją, po metų Kaišiadoryse buvo įrengta laikina – medinė bažnyčia. 1908 metais imtasi rengtis naujos bažnyčios statybos darbams. 1909 metų rudenį nuspręsta statyti neogotikinio stiliaus molinių plytų pastatą, o po metų buvo patvirtintas bažnyčios statybos darbų planas. Taip prasidėjo Kaišiadorių parapijos bažnyčios, vėliau tapusios Katedra, statybos darbai. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė bažnyčios statybos darbus.

1924 m. Trakų – Kaišiadorių apskrities inžinierius Aleksandravičius atnaujino ir papildė bažnyčios projektą, kurio tikrasis autorius nežinomas. Tačiau ir šie pakeitimai nebuvo paskutiniai, nes dar nebuvo numatytos šoninės koplyčios, kurios pristatytos bažnyčią pertvarkius į katedrą. 1932 metų pavasarį skulptorius Jakševičius baigė vidaus įrengimo darbus – centrinį altorių, sakyklą, vyskupo sostą; 1932-ieji ir laikomi šios bažnyčios – katedros statybos darbų užbaigimo metais. Vėliau buvo tvarkoma aplinka. 1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių katedrą konsekravo (pašventino) pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas KUKTA, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją Eucharistijai, kuri iki šiol yra naudojama katedroje. Paminėtina ir tai, jog 1920 m. kovo 18 d. vykdamas iš Vilniaus į Kauną Kaišiadoryse lankėsi Šventojo Tėvo pasiuntinys arkivyskupas Achilles Ratti, vėliau išrinktas popiežiumi [Pijus XI], apžiūrėjo laikinąją ir naujai statomą bažnyčias; šis popiežius 1926 metais, savo bule Lituanorum gente įsteigė Kaišiadorių vyskupiją ir jos vyskupu paskyrė Juozapą Kuktą.

Sovietų valdžios metais katedra apmirė. Valdžia neleido eiti pareigų Teofiliui MATULIONIUI, antrajam Kaišiadorių vyskupui; 1963 metais buvo įsakyta išgriauti katedros šventoriaus tvorą ir vartus, neva nederančius prie naujos tarybinės architektūros; katedroje buvo draudžiama rengti iškilmingas pamaldas, šventinti kunigus.

1987 metais, Lietuvos antrosios nepriklausomybės išvakarėse, popiežius Jonas Paulius II paskyrė Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu tuometinį šios vyskupijos administratorių vyskupą Vincentą SLADKEVIČIŲ, drauge išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią, Kaišiadorių vyskupiją bei katedrą – vyskupo bažnyčią. Šią bažnyčią – katedrą, o ir visą vyskupiją bei mūsų kraštą taip pat išgarsino Teofiliaus Matulionio, vyskupo ir kankinio, asmenybė: jo šventas gyvenimas ir gerojo ganytojo pavyzdys. 1990 metais popiežius Jonas Paulius II šiam didžiam ganytojui bei kentėtojui už Bažnyčią ir jos vaikus suteikė Dievo tarno titulą bei nurodė, jog vyskupijos tikintieji gali jam melsti Bažnyčios palaimintojo garbės, o sau, per jo užtarimą, išmelsti Viešpaties malonių; siekiant arkivyskupą Teofilių Matulionį pripažinti kankiniu, Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio sprendimu 1990 metais pradėta jo kanonizacijos byla (2008 m. gegužės 1 d. kanonizacijos byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą – Šventųjų skelbimo kongregaciją); 1999 metais prie katedros buvo įrengta (miesto) aikštė ir pastatytas Teofiliaus Matulionio paminklas; 2017 metais paskelbus Teofilių Matulionį palaimintuoju, katedroje buvo įrengta palaimintojo vardo koplyčia ir jos altoriuje išstatytas sarkofagas su palaikais – relikvija, žr. plačiau – teofilius.lt – svetainėje …

1989 metais, kardinolą Vincentą Sladkevičių paskyrus Kauno arkivyskupu metropolitu, popiežius Jonas Paulius II trečiuoju Kaišiadorių vyskupu paskyrė Juozą MATULAITĮ, o nuo 2012 m. Kaišiadorių vyskupijai vadovauja jau ketvirtasis jos ganytojas – vyskupas Jonas IVANAUSKAS.

Atkūrus nepriklausomybė Lietuvoje atgimė ir katedros gyvenimas – atstatyti katedros šventoriaus vartai ir tvora, pastatyti nauji vargonai, atnaujintas katedros bokštas ir stogo danga, įrengtos naujos durys, langai, Dievo gailestingumo koplyčia … 

Katedra tuo pačiu yra ir Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčia; parapijai vadovauja klebonas, jam pagelbsti vikaras, kiti kunigai – rezidentai; 2022 m. parapijoje gyveno apie 10 000 gyventojų, 79 nuošimčiai iš jų – katalikai.

Katedros kriptoje (rūsyje) palaidotas – Juozapas KUKTA (1873–1942), pirmasis Kaišiadorių vyskupas.

Katedros šventoriuje palaidoti:

Kun. Vytautas SUDAVIČIUS (1943-2021), monsinjoras, Kaišiadorių parapijos klebonas;

Kun. Mykolas BALNYS (1921–2007), kurijos kancleris, Kaišiadorių parapijos altarsistas;

Kun. Teodoras BRAZYS (1870–1930), Kaišiadorių katedros kapitulos prelatas, Vytauto didžiojo universiteto Kaune profesorius;

Kun. Pranas GAIDAMAVIČIUS – GAIDA (1914-2013), garbės prelatas, teologijos mokslų daktaras, rašytojas, žurnalistas – švietėjas, leidinio „Tėviškės žiburiai” ilgametis redaktorius, monografijos „Nemarus mirtingasis” autorius;

Kun. Jonas JONYS (1912–2005), Kaišiadorių katedros kapitulos kanauninkas, garbės prelatas, Kaišiadorių vyskupo T. Matulionio sekretorius, kurijos kancleris, Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, temtinys;

Kun. Andrius JUKNEVIČIUS (1882–1941), nužudytas II pasaulinio karo metais; kun. A. Juknevičių tarp kitų 114 kankinių iš Lietuvos 2000 metų Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga popiežius Jonas Paulius II įrašė į Bažnyčios martirologą (Visuotinės Bažnyčios kankinių sąrašą);

Kun. Jonas MINTAUČKIS (1913–1998), Kaišiadorių katedros kapitulos garbės kanauninkas, ilgametis Kaišiadorių parapijos klebonas, Liturginio kalendoriaus redaktorius;

Kun. Stanislovas KIŠKIS (1900–1995), Kaišiadorių katedros kapitulos kanauninkas, garbės prelatas, kurijos kancleris, monografijos „Arkivyskupas Teofilius Matulionis” autorius, tremtinys;

Kun. Alfonas VARNAS (1884–1952), Kaišiadorių katedros kapitulos kanauninkas, Kaišiadorių parapijos bažnyčios – katedros statytojas, ilgametis šios parapijos klebonas.