Katedra kartu yra Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčia, žr.: adresas, pamaldų laikas ir kontaktai…
Katedros konsekravimo liturginė iškilmė – gegužės 10 dieną.
Katedros titulo Kristaus Atsimainymo liturginė iškilmė – rugpjūčio 6 dieną ir atlaidai – artimiausią šventės dienai sekmadienį.
Istorija
Iki 1906 metų Kaišiadorių gyvenvietė priklausė Žiežmarių parapijai ir savo bažnyčios neturėjo. 1907 metais Vilniaus vyskupas Eduardas Roppas Kaišiadoryse įsteigė parapiją, kur buvo įrengta nedidelė medinė bažnyčia, grūdams sandėliuoti skirtame pastate. Tų pačių metų vasarą jau prabilta apie naujos bažnyčios statybą, o 1908 metais imtasi rengtis statybos darbams. Galutinai apsispręsta, kokią bažnyčią statyti, tik 1909 metų rudenį – nuspręsta statyti neogotikinio stiliaus molinių plytų pastatą; po metų buvo patvirtintas bažnyčios statybos darbų planas. Taip pajudėjo dabartinės Kaišiadorių parapijos bažnyčios, vėliau tapusios katedra, statybos darbai. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė bažnyčios statybos darbus; tai matosi statinio išorėje – apačioje molinių plytų spalva skirias, nuo ten sumūrytų po karo.
1924 m. Trakų – Kaišiadorių apskrities inžinierius Aleksandravičius atnaujino ir papildė bažnyčios projektą, kurio tikrasis autorius nežinomas iki šiolei. Tačiau ir šie pakeitimai nebuvo paskutiniai, nes dar nebuvo numatytos šoninės koplyčios, kurios pristatytos bažnyčią pertvarkius į katedrą. 1932 metų pavasarį skulptorius Jakševičius baigė vidaus įrengimo darbus – altorius, sakyklą, vyskupo sostą (kėdę), kapitulos stales (klauptus); 1932-ieji ir laikomi šios bažnyčios – katedros statybos darbų užbaigimo metais. Vėliau buvo tvarkoma aplinka. 1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių katedrą iškilmingai konsekravo pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją Eucharistijai, kuri iki šiol yra naudojama katedroje. Paminėtina, kad 1920 m. kovo 18 d. vykdamas iš Vilniaus į Kauną Kaišiadoryse lankėsi Šventojo Tėvo pasiuntinys arkivyskupas Achilles Ratti, vėliau išrinktas popiežiumi Pijumi XI; jis apžiūrėjo laikinąją bei naujai statomą bažnyčias, paliko įrašą parapijos svečių knygoje. Šis popiežius 1926 m. balandžio 4 d., savo bule Lituanorum gente įsteigė Kaišiadorių vyskupiją ir jos vyskupu paskyrė Juozapą Kuktą.
Sovietų valdžios metais katedra apmirė. Valdžia neleido eiti pareigų Teofiliui Matulioniui, antrajam Kaišiadorių vyskupui. 1963 metais buvo įsakyta išgriauti katedros šventoriaus tvorą ir vartus, kaip nederančius prie naujos tarybinės architektūros. Katedroje buvo draudžiama rengti iškilmingas pamaldas, šventinti kunigus.
1988 metais, Lietuvos nepriklausomybės išvakarėse, popiežius Jonas Paulius II paskyrė Romos Bažnyčios kardinolu tuometinį šios vyskupijos administratorių vyskupą Vincentą Sladkevičių, drauge išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią, šią vyskupiją, jos ganytoją ir katedrą – vyskupo bažnyčią. Šią bažnyčią – katedrą, o ir visą vyskupiją bei mūsų kraštą taip pat išgarsino vyskupo Teofiliaus Matulionio asmenybė – jo šventas gyvenimas ir gerojo ganytojo pavyzdys. 1990 metais popiežius Jonas Paulius II šiam didžiam ganytojui bei kentėtojui už Bažnyčią ir jos vaikus suteikė Dievo tarno titulą bei nurodė, jog šios vyskupijos tikintieji gali jam melsti Bažnyčios palaimintojo garbės, o sau, per jo užtarimą, išmelsti Viešpaties malonių. Siekiant vyskupą Teofilių Matulionį pripažinti Bažnyčios palaimintuoju kankiniu, daug kentėjusiu sovietų okupacijos metais, Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio sprendimu 1990 metais pradėta jo kanonizacijos byla; 2008 metais kanonizacijos byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą. 1999 metais prie katedros buvo įrengta (miesto) aikštė ir pastatytas Teofiliaus Matulionio paminklas. 2017 metais, paskelbus Teofilių Matulionį palaimintuoju kankiniu, Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko sprendimu, katedroje įrengta Palaimintojo Teofiliaus vardo koplyčia ir jos altoriuje išstatytas pagerbimui – užtarimo meldimui Palaimintojo sarkofagas su palaikais – relikvija ir kanoninis paveikslas, žr. plačiau – teofilius.lt – svetainėje.
1989 metais, kardinolą Vincentą Sladkevičių paskyrus Kauno arkivyskupu metropolitu, popiežius Jonas Paulius II trečiuoju Kaišiadorių vyskupu paskyrė Juozą Matulaitį. Nuo 2012 metų Kaišiadorių vyskupijai vadovauja jau ketvirtasis Kaišiadorių vyskupas – Jonas Ivanauskas. Nepriklausomybės laikotarpiu atgimė ir katedros gyvenimas – atstatyti katedros šventoriaus vartai ir tvora (1992 m.), pastatyti nauji vargonai (1999 m.), įrengtos Dievo gailestingumo ir Palaimintojo Teofiliaus koplyčios (2014-2017 m.), kur išstatytos pagerbimui – užtarimo meldimui šv. Jono Pauliaus ir šv. Faustinos (Kovalskos), pal. kun. Mykolo (Sapočkos) ir pal. Teofiliaus relikvijos. Kaišiadorių vyskupijos įsteigimo 100-čio Jubiliejaus išvakarėse , katedra buvo atnaujinta kapitaliai (2024-2026 m.) – tiek viduje, tiek išorėje.
Katedra tuo pačiu yra ir Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčia; parapijai vadovauja kunigas klebonas, jam pagelbsti kunigas vikaras, kiti kunigai – rezidentai; 2025 m. parapijoje gyveno apie 10 000 gyventojų, 79 nuošimčiai iš jų – katalikai.
Katedros kriptoje palaidotas – Juozapas KUKTA (1873–1942), pirmasis Kaišiadorių vyskupas.
Katedros altoriuje patalpinta relikvija – Palaimintojo Teofiliaus MATULIONIO (1873-1962), antrojo Kaišiadorių vyskupo palaikai.
Katedros šventoriuje palaidoti:
Kun. Mykolas BALNYS (1921–2007), Kurijos kancleris;
Kun. Teodoras BRAZYS (1870–1930), Kaišiadorių katedros kapitulos prelatas, Vytauto didžiojo universiteto Kaune profesorius;
Kun. Pranas GAIDAMAVIČIUS – GAIDA (1914-2013), garbės prelatas, teologijos mokslų daktaras, rašytojas, žurnalistas – švietėjas, leidinio „Tėviškės žiburiai” ilgametis redaktorius, monografijos „Nemarus mirtingasis” autorius;
Kun. Jonas JONYS (1912–2005), Kaišiadorių katedros kapitulos kanauninkas, garbės prelatas, Kaišiadorių vyskupo T. Matulionio sekretorius, Kurijos kancleris, Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, tremtinys;
Kun. Andrius JUKNEVIČIUS (1882–1941), Kaišiadoryse sovietų karių nužudytas II pasaulinio karo metais, Merkinės klebonas ir dekanas; kun. A. Juknevičių tarp kitų 114 kankinių iš Lietuvos 2000 metų Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga popiežius Jonas Paulius II įrašė į Bažnyčios martirologą – Visuotinės Bažnyčios kankinių sąrašą;
Kun. Jonas MINTAUČKIS (1913–1998), Kaišiadorių katedros kapitulos garbės kanauninkas, ilgametis Kaišiadorių parapijos klebonas, Liturginio kalendoriaus redaktorius;
Kun. Stanislovas KIŠKIS (1900–1995), Kaišiadorių katedros kapitulos kanauninkas, garbės prelatas, Kurijos kancleris, monografijos „Arkivyskupas Teofilius Matulionis” autorius, publicistas, tremtinys, misionierius Rusijoje;
Kun. Vytautas Kazys SUDAVIČIUS (1943-2021), monsinjoras, ilgametis Kaišiadorių parapijos klebonas ir dekanas, termtinys;
Kun. Alfonas VARNAS (1884–1952), Kaišiadorių katedros kapitulos kanauninkas, Kaišiadorių parapijos bažnyčios – katedros statytojas, ilgametis šios parapijos klebonas.