Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedra

Brazio g. 6, Kaišiadorys
kaisiadoriuparapija.lt
Tel. +370 346 52 404


Katedros konsekravimo liturginė iškilmė – gegužės 10 dieną.

Katedros titulo Kristaus Atsimainymo liturginė iškilmė rugpjūčio 6 d. ir atlaidai – artimiausią šventės dienai sekmadienį.

Iki 1906 m. Kaišiadorių gyvenvietė priklausė Žiežmarių parapijai ir savo bažnyčios neturėjo. 1907 m. Kaišiadoryse įrengta medinė koplyčia. Tų pačių metų vasarą jau prabilta apie naują mūrinę bažnyčią, o 1908 m. imtasi rengtis statybos darbams, tačiau galutinai apsispręsta, kokią bažnyčią statyti, tik 1909 m. rudenį – nuspręsta statyti neogotikinio stiliaus molinių plytų pastatą; po metų buvo patvirtintas bažnyčios statybos darbų planas. Taip pajudėjo dabartinės Kaišiadorių bažnyčios, vėliau tapusios Katedra, statybos darbai. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė bažnyčios statybos darbus.

1924 m. Trakų – Kaišiadorių apskrities inžinierius Aleksandravičius atnaujino ir papildė bažnyčios projektą, kurio tikrasis autorius nežinomas iki šiolei. Tačiau ir šie pakeitimai nebuvo paskutiniai, nes dar nebuvo numatytos šoninės koplyčios, kurios pristatytos bažnyčią pertvarkius į katedrą. 1932 m. pavasarį skulptorius Jakševičius baigė vidaus įrengimo darbus – centrinį altorių, sakyklą, vyskupo sostą; 1932-ieji ir laikomi šios bažnyčios – katedros statybos darbų užbaigimo metais. Vėliau buvo tvarkoma aplinka. 1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių katedrą iškilmingai konsekravo pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas KUKTA, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją Eucharistijai, kuri iki šiol yra naudojama katedroje. Paminėtina ir tai, jog 1920 m. kovo 18 d. vykdamas iš Vilniaus į Kauną Kaišiadoryse lankėsi Šventojo Tėvo pasiuntinys arkivyskupas Achilles Ratti, vėliau išrinktas popiežiumi [Pijus XI], apžiūrėjo laikinąją ir naujai statomą bažnyčias; šis popiežius 1926 m., savo bule Lituanorum gente įsteigė Kaišiadorių vyskupiją ir kanauninką Juozapą Kuktą paskyrė jos vyskupu.

Sovietų valdžios metais katedra apmirė. Valdžia neleido eiti pareigų Teofiliui MATULIONIUI, antrajam Kaišiadorių vyskupui ir tikrajam šios bažnyčios – katedros šeimininkui; 1963 m. buvo įsakyta išgriauti katedros šventoriaus tvorą ir vartus, neva nederančius prie naujos tarybinės architektūros; katedroje buvo draudžiama rengti iškilmingas pamaldas, šventinti kunigus.

1987 m., Lietuvos antrosios nepriklausomybės išvakarėse, popiežius Jonas Paulius II paskyrė Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu tuometinį šios vyskupijos administratorių vyskupą Vincentą SLADKEVIČIŲ, drauge išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią, šią vyskupiją, jos ganytoją bei katedrą – vyskupo bažnyčią. Šią bažnyčią – katedrą, o ir visą vyskupiją bei mūsų kraštą taip pat išgarsino Teofiliaus Matulionio, vyskupo ir kankinio, asmenybė: jo šventas gyvenimas ir gerojo ganytojo pavyzdys. 1990 m. popiežius Jonas Paulius II šiam didžiam ganytojui bei kentėtojui už Bažnyčią ir jos vaikus suteikė Dievo tarno titulą bei nurodė, jog šios vyskupijos tikintieji gali jam melsti Bažnyčios palaimintojo garbės, o sau, per jo užtarimą, išmelsti Viešpaties malonių; siekiant arkivyskupą Teofilių Matulionį pripažinti kankiniu, Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio sprendimu 1990 m. pradėta jo beatifikacijos byla (2008 m. gegužės 1 d. byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą); 1999 metais prie katedros buvo įrengta (miesto) aikštė ir pastatytas Teofiliaus Matulionio paminklas; 2017 metais paskelbus Teofilių Matulionį palaimintuoju, Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko sprendimu, katedroje įrengta Palaimintojo vardo koplyčia ir jos altoriuje išstatytas – patalpintas tikinčiųjų pamaldumui – užtarimo meldimui sarkofagas su palaikais – relikvija, žr. plačiau – teofilius.lt – svetainėje…

1989 m., kardinolą Vincentą Sladkevičių paskyrus Kauno arkivyskupu ir metropolitu, popiežius Jonas Paulius II trečiuoju Kaišiadorių vyskupu paskyrė Juozą MATULAITĮ, o nuo 2012 m. Kaišiadorių vyskupijai vadovauja jau ketvirtasis jos ganytojas – vyskupas Jonas IVANAUSKAS. Lietuvos antrosios nepriklausomybės laikotarpiu atgimė ir katedros gyvenimas – atstatyti katedros šventoriaus vartai ir tvora, pastatyti nauji vargonai, įrengta Dievo gailestingumo koplyčia, kur išstatytos tikinčiųjų pamaldumui – užtarimo meldimui šv. Jono Pauliaus, šv. Faustinos Kovalskos ir pal. kunigo Mykolo Sapočkos relikvijos…

Katedra tuo pačiu yra ir Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčia; parapijai vadovauja kunigas klebonas, jam pagelbsti kunigas vikaras, kiti kunigai – rezidentai; 2020 m. parapijoje gyveno apie 10 000 gyventojų, 79 nuošimčiai iš jų – katalikai.




Katedros kriptoje (rūsyje) palaidotas – Juozapas KUKTA (1873–1942), pirmasis Kaišiadorių vyskupas.

Katedros šventoriuje palaidoti:

Kun. Vytautas – Kazys SUDAVIČIUS (1943-2021), monsinjoras, Kaišiadorių parapijos klebonas ir dekanas, tremtinys.

Kun. Mykolas BALNYS (1921–2007), kurijos kancleris, Kaišiadorių parapijos altarsistas;

Kun. Teodoras BRAZYS (1870–1930), Kaišiadorių katedros kapitulos prelatas, Vytauto didžiojo universiteto Kaune profesorius – muzikologas, žurnalo „Muzikos aidai” redaktorius, kompozitorius;

Kun. Pranas GAIDAMAVIČIUS – GAIDA (1914-2013), garbės prelatas, teologijos mokslų daktaras, rašytojas, žurnalistas – švietėjas, leidinio „Tėviškės žiburiai” (Kanada) ilgametis redaktorius, monografijos „Nemarus mirtingasis” (Roma) autorius;

Kun. Jonas JONYS (1912–2005), Kaišiadorių katedros kapitulos kanauninkas, garbės prelatas, Kaišiadorių vyskupo T. Matulionio sekretorius, kurijos kancleris, Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, temtinys;

Kun. Andrius JUKNEVIČIUS (1882–1941), nužudytas II pasaulinio karo metais; kun. A. Juknevičių tarp kitų 114 kankinių iš Lietuvos 2000 metų Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga popiežius Jonas Paulius II įrašė į Bažnyčios martirologą (Visuotinės Bažnyčios kankinių sąrašą);

Kun. Jonas MINTAUČKIS (1913–1998), Kaišiadorių katedros kapitulos garbės kanauninkas, ilgametis Kaišiadorių parapijos klebonas, Liturginio kalendoriaus redaktorius;

Kun. Stanislovas KIŠKIS (1900–1995), Kaišiadorių katedros kapitulos kanauninkas, garbės prelatas, kurijos kancleris, monografijos „Arkivyskupas Teofilius Matulionis” ir kitų leidinių autorius, tremtinys, mijonierius;

Kun. Alfonas VARNAS (1884–1952), Kaišiadorių katedros kapitulos kanauninkas, Kaišiadorių parapijos bažnyčios – katedros statytojas, ilgametis Kaišiadorių parapijos klebonas.

Scroll to Top