Internetinė svetainė apie palaimintąjį Teofilių – teofilius.lt

Teofiliaus Matulionio biografija

Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Alantos parapijoje (Molėtų r.). 1900 m. baigė Petrapilio kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. Dirbo Latvijos parapijose, o 1910 m. perkeliamas į Petrapilį (Leningradą). 1923 m. už priešiškumą sovietų valdžiai įkalintas. 1929 m. konsekruotas vyskupu padėjėju ir paskirtas į Mogiliovo vyskupiją. Tais pačiais metais jį vėl užklupo tremtis: buvo nuteistas 10 metų sunkiųjų darbų ir išsiųstas į Solovkų salas.

1933 m. grįžo į Lietuvą. 1934 m. lankėsi Romoje pas popiežių Pijų XI. Kiek vėliau popiežius apie vyskupą Teofilių yra pasakęs: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.

Grįžęs į Lietuvą vyskupas apsigyveno benediktinių vienuolyne Kaune, talkino Kauno arkivyskupui pastoracijos darbuose, vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigose.

1943 m. paskiriamas Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. vėl buvo įkalintas, pradžioje Oršoje, vėliau – Vladimire, galiausiai – Mordovijoje (Rusijoje).

1956 m. vyskupas Teofilius Matulionis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Birštone pas kunigą Joną Jonį, Birštono parapijos kleboną, bei perėmė vyskupijos valdymą iš Kauno arkivyskupijos valdytojo kan. Juozapo Stankevičiaus.

1959 m. sovietų valdžios sprendimu vyskupas buvo nušalintas nuo pareigų ir prievarta apgyvendintas Šeduvoje (Radviliškio r.). 1962 m. Apaštalų Sostas „už pagirtiną tvirtumą einant gerojo ganytojo pareigas“ vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio 20 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis mirė ir buvo palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje (vyskupų kapavietėje).

Siekiant arkivyskupą Teofilių Matulionį pripažinti Bažnyčios kankiniu, 1990 m. Kaišiadorių vyskupo sprendimu pradėta jo beatifikacijos byla (plačiau apie tai skaityti „Bažnyčios žinios“ [2003 Nr. 10], Apie lietuvių kanonizacijos bylas; „Bažnyčios žinios“ [1997 Nr. 4], Kanonizacijos bylos dokumentai; „Bažnyčios žinios“ [1999 Nr. 15], Šventųjų skelbimo procesas nėra paprastas). Tais pačiais metais jam suteiktas „Dievo tarnas“ titulas. 2008 m. gegužės 1 d. beatifikacijos byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą (plačiau apie tai skaityti: ”Bažnyčios žinios” [2008 Nr. 9], Paminėta Dievo tarno Teofiliaus proceso vyskupijos etapo pabaiga).

Teofiliaus Matulionio paskelbimas palaimintuoju

2016 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Vyskupų Konferencija išplatino pranešimą, kad popiežius Pranciškus pripažino Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę, taip atverdamas kelią jo paskelbimui palaimintuoju.

2017 m. birželio 25 d. Lietuvos sostinėje Vilniuje, Katedros aikštėje, vyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis buvo paskelbtas palaimintuoju. Iškilmės liturgijai vadovavo Popiežiaus legatas – Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato, koncelebravo apie 50 vyskupų ir apie 500 kunigų.

Popiežiaus Pranciškaus APAŠTALINIS LAIŠKAS skelbiantis arkivyskupą Teofilių Matulionį palaimintuoju:

Mes, išpildydami Kaišiadorių vyskupo ir daugelio kitų brolių vyskupystėje, ir daugybės Kristų tikinčiųjų maldavimus, patariant Šventųjų skelbimo kongregacijai, Mūsų Apaštaline galia patvarkome, kad Garbingasis Dievo tarnas Teofilius Matulionis, Kaišiadorių arkivyskupas–vyskupas, kankinys, ganytojas pagal Kristaus širdį, didvyriškas Evangelijos liudytojas, drąsus Bažnyčios ir žmogaus orumo gynėjas, ateityje būtų vadinamas Palaimintojo vardu, ir kasmet birželio mėnesio keturioliktą dieną būtų švenčiamas kanonų nustatyta tvarka ir nustatytoje vietoje. Vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Duota Romoje, prie Šventojo Petro, du tūkstančiai septynioliktais Viešpaties ir penktais Mūsų Pontifikato metais. Pranciškus.

Palaimintojo Teofiliaus – vyskupo ir kankinio minėjimas liturgijoje nuo šiol Kaišiadorių vyskupijoje bus švenčiamas kasmet birželio 14-ąją. Ši diena Lietuvoje minima kaip Gedulo ir Vilties diena. Tą dieną 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą kaip ir pal. Teofilius daugelį metų praleido tremtyje ir mirė ištremtas iš savo vyskupijos – namų arešte…

Palaimintajam dedikuota koplyčia Kaišiadorių katedroje, kur altoriuje patalpintas sarkofagas su palaimintojo palaikais ir kanoninis paveikslas, yra atvira visiems tikintiesiems, besilankantiems Kaišiadoryse (adresas: T.Brazio g. 6, Kaišiadorys).

Kanonizacijos proceso Postulatorius – kun. prof. dr. Zdzisław Józef KIJAS OFMConv.

Apie Teofiliaus Matulionio gyvenimą išleistos knygos:

1. Pr. Gaida, „Nemarus mirtingasis“, Roma 1981.
2. Pr. Gaida, „Erzbischof Teofilius Matulionis, Hirte, Gefangener, Martyrer“, Munchen 1986.
3. Pr. Gaida, „Bispo, Prisioniero e Martir do comunismo“, Sao Paulo 1991.
4. Pr. Gaida, „Undying Mortal“, Toronto 1997.
5. St. Kiškis, „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“, Kaišiadorys 1996 ir 2008.
6. Lietuvos katalikų mokslo akademijos leidinys „Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme“, Vilnius 2000.
7. Lietuvos katalikų mokslo akademijos leidinys „Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose“, Vilnius 2002.
8. A.Jurevičius, „Susipažinkite – esu Teofilius“, Kaunas – Artuma 2017.
9. A.Jurevičius ir A.Streikus, „Arkivyskupas Teofilius Matulionis – Ištvermingas tikėjimo liudytojas“ (publikacijų rinkinys), Lietuvos katalikų mokslo akademija – Vilnius 2017.