Telšių vyskupo Algirdo JUREVIČIAUS homilija Žolinės atlaiduose Pivašiūnuose (2020-08-15)

[ad_1]

„Šiandien į dangų yra paimta Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja, visos Bažnyčios amžinojo išaukštinimo pradžia ir paveikslas, o žemės keleiviams tikrosios vilties ir paguodos žvaigždelė“ – tokiais žodžiais Bažnyčia džiaugiasi Mergelės Marijos išaukštinimu.

Seniausias šios šventės aprašymas yra likęs iš 4 amžiaus. Istorikas Epifanijas aprašo, jog krikščionys šventė Marijos paėmimo į dangų šventę. Šiame aprašyme tai vadinama Marijos užmigimo arba perėjimo į dangų švente. Tuo aiškiai norima pasakyti, kad Marijos mirtis buvo daugiau panaši į miegą, perėjimą, negu į mirties sunaikinimą, sunykimą. Tai suprantama, nes Marija, atsižvelgiant į Kristaus nuopelnus, išimties keliu buvo apsaugota nuo nuodėmės, todėl tapo apsaugota ir nuo kūno sunykimo, mirties, kuri yra bausmė už nuodėmes.

Šv. Jonas Damaskietis, gyvenęs 8 a. mini, jog Marija mirė Jeruzalėje, netoli tos vietos, kur Kristus su apaštalais valgė Paskutinę Vakarienę. Prie jos kapo buvo visi apaštalai, išskyrus Tomą. Kai šis atvyko, Marijos kūnas jau buvo padėtas į kapą. Šv. Tomas labai norėjo Mariją dar kartą pamatyti ir su ja atsisveikinti. Jo prašymu kapas buvo atidarytas. Tačiau atidarius kapą, Marijos kūno jame nebebuvo, bet pasklido nuostabus kvapas, tarsi kokių žolynų. – Taip Kristus leido savo Motinai dalyvauti dangaus garbėje, nelaukiant visų mirusiųjų prikėlimo.

Marijos ėmimo į dangų įvykis panašus į Jėzaus prisikėlimo įvykį: atėjusios prie Jėzaus kapo moterys neberado kūno, o angelas paskelbė „Jis prisikėlė“ . Žolinę mes galėtume pavadinti Mergelės Marijos Velykomis, nes apaštalas Paulius šiandien mums primena, kad Kristuje visi mirusieji bus atgaivinti. Pirmasis yra Kristus, tada priklausantys Kristui. Mergelė Marija tampriausiai dalyvavo Kristaus gyvenime, todėl ji tapo Kristuje atgaivinta ir paimta į dangų.

Marijos ėmimo į dangų šventimas rodo mūsų norą savo gyvenimą kreipti dangaus link. Ne tiek svarbu, kur esi, kiek tai, kurlink judi. O mūsų kryptis veda dangaus link!

Pirmajame skaitinyje iš Apreiškimo knygos yra pateikiama žūtbūtinė kova tarp Marijos ir šėtono, arba kitaip tariant – tarp Bažnyčios ir šėtono. Mums nėra sunku įžvelgti ir pastebėti, kad ir šiandien Bažnyčia, būdama laiko varžtuose, yra įtraukta į žmogaus atpirkimo kovą. Ši kova matoma ir kiekvieno žmogaus gyvenime, žmogaus sieloje. Marijos rolę šioje kovoje galima lengvai atpažinti, Ji yra su savo Sūnumi Jo Bažnyčioje.

Pop. Benediktas XVI taip komentuoja šią Apreiškimo knygos vietą: „Šiais laikais taip pat egzistuoja drakonas, bet kitu būdu. Jis veikia prisidengęs materialistinės ideologijos forma, norėdamas atitraukti žmones nuo Dievo, nuo Dievo įsakymų laikymosi. Šiandieninis drakonas žmonėms kužda: gyvenk tik dėl savęs, pasiimk viską iš gyvenimo pats, vartok visko kuo daugiau! Šį drakono šniokštimą atkartoja masinės informacijos priemonės, kurios labai išradingai, subtiliai ir užslėptai skleidžia blogį“.

Brangieji,

Šie metai yra visam pasauliui didžiulis išbandymas, nes pandemija savyje taip pat turi kažką tokio drakoniško. Kaip apokalipsės slibinas nužėrė žemėn trečdalį dangaus žvaigždžių, taip ir ši liga klastingai kėsinasi į žmonių gyvenimus. Tai iš mūsų pareikalauja susiklausymo, solidarumo, artimo meilės, supratimo ir ypač didelio pasitikėjimo Dievu. Tai iššūkis kiekvienam tikinčiajam. Ir gerai, kad turime tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu. Juk apie Mergelę Mariją pasakyta – „Laiminga įtikėjusi“. Laimingi esame, nes turime tvirtą atramą šiame nepaguodos laikmetyje. O Marija, Nuliūdusiųjų paguoda čia mus stiprina ir guodžia.

Neseniai per „Marijos radiją“ nuskambėjo vieno teologijos studento įdomus liudijimas. Žmogus turėjo daug rūpesčių ir nerimo, todėl nusprendė leistis į piligriminę kelionę su intencija, kad Dievas padėtų nugalėti visus rūpesčius. Atvykęs į malonėmis garsią Marijos šventovę jis labai meldėsi ir laukė paguodos. Staiga žmonių spūstyje kažkokios moters rankinuke garsiai pradėjo skambėti telefonas. Skambėjo melodija iš populiarios dainos: „Don’t worry be Happy“ – Kokią žinią per tai Viešpats jam nori pranešti? – „Nesirūpink, būk laimingas!“ – Iš to džiaugsmo žmogus vos neatsisėdo ant žemės. Galbūt aplinkiniai pyko, kad neišjungtas telefono garsas trikdo ramybę, tačiau jam tai buvo didžiulė laimė ir ženklas, kad Marijai užtariant Dievas išklausė jo maldą.

Mergelė Marija yra nuolanki Viešpaties tarnaitė, o nuolankumas ir nusižeminimas tiesiog daro stebuklus. Kitą savaitę Lietuva minės garbingos atminties kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo šimtmetį. Kardinolas Vincentas nepaprastai mylėjo Pivašiūnus. Dar sovietmetyje jis kreipėsi į popiežių šv. Joną Paulių II prašydamas apvainikuoti malonėmis garsų Pivašiūnų Mergelės Marijos paveikslą. Tai įvyko 1988 metais per Žolinės atlaidus. Minint kardinolo Vincento gimimo šimtmetį, man prisimena viena jo konferencija Kauno kunigų seminarijoje, kurioje jis liudijo apie savo pašaukimą į kunigystę. Vincentas Sladkevičius yra kilęs iš Žaslių parapijos, o kas buvote Žaslių bažnyčioje, prisimenate, kokia ji didelė. Žaslių bažnyčiai buvo skiriami aukšti ir balsingi kunigai, nes be jokio mikrofono reikėjo vesti pamaldas toje milžiniškoje bažnyčioje.

Mažasis Vincukas širdyje nešiojosi norą tapti kunigu, bet suprato, kad tai jam nepavyks, nes jis – silpno balso ir mažo ūgio. Tai – prigimtinės kliūtys. Kunigystė tikrai ne jam! Tačiau atsitiko taip, kad į tą parapiją paskyrė naują vikarą: jis buvo nedidelio ūgio, neišvaizdus, silpno balso, be to, vikarui labai nesisekė sakyti pamokslus. – Pamatęs tokį kunigą jaunasis Vincentas apsidžiaugė: jei jis gali būti kunigu, pabandysiu ir aš! Taip jis įsijungė į Viešpaties vynuogyno darbininkų gretas, o mes dar kartą įsitikinome, kad „Viešpats išaukština mažuosius“ – nuo nedrąsaus jaunuolio iki kardinolo, kaip ir nuo paprastos Nazareto mergaitės iki Dangaus ir Žemės karalienės.

Vysk. A. Jurevičius, Pivašiūnai, 2020-08-15

[ad_2]

Scroll to Top