Pivašiūnai – Dzūkijos bažnytkaimis, įsikūręs kalvotoje vietovėje prie ežero, 25 km į šiaurės rytus nuo Alytaus.

Pivašiūnų šventovė kartu yra Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčia, žr.: adresas, pamaldų laikas ir kontaktai…

Atlaidai Pivašiūnuose

Žolinės aštuondienyje – rugpjūčio 14-22 dienomis, taip pat kiekvieno mėnesio 15 dieną, tikintieji Pivašiūnų šventovėje, išpildę sąlygas, gauna visuotinius atlaidus, suteiktus Apaštalų Sosto.

Istorija

Istoriškai Pivašiūnai žinomi nuo XVII amžiaus. Jau tada šioje vietoje turėjo būti koplyčia, aptarnaujama Senųjų Tarkų benediktinų. Jiems 1634 m. testamentu palivarką Pivašiūnuose paliko Kauno stalininkas Jonas Klockis, o vienuoliai skyrė vieną kunigą jam aptarnauti. Kiek vėliau benediktinai pastatė medinę Pivašiūnų bažnyčią, kurią 1674 m. konsekravo Vilniaus vyskupas Mikalojus Slupskis. Bažnyčia nukentėjo nuo gaisro, bet buvo atstatyta. Kai bažnyčia buvo prastos būklės, 1825 metais buvo pastatyta dabartinė, kitoje vietoje – ant kalvos, stačiakampė, su kolonomis, klasikiniu portiku. Ankstesnės bažnyčios vietoje dabar stovi nedidelė koplyčia. Pivašiūnų bažnyčia visad rūpinosi vienuoliai benediktinai. Iki 1845 m., kai Senųjų Trakų benediktinų vienuolyną carinės Rusijos valdžia panaikinimo, Pivašiūnai buvo šio vienuolyno prioratas ir parapija. Nuo 1926 m. Pivašiūnų parapija priklauso Kaišiadorių vyskupijai. Šios parapijos bažnyčia yra chrestomatinis Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas, gausus bažnytinio meno kūrinių. Nuo 2005 m., etapais, joje vykdomi išorės ir vidaus restauravimo darbai, prižiūrimi valstybės.

Pivašiūnų Marijos paveikslas

Bažnyčioje, pagrindiniame altoriuje, yra Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas, buvęs ankstesnėje Pivašiūnų bažnyčioje. Tai nežinomo Lietuvos  dailininko XVII a. viduryje nutapytas aukšto meninio lygio kūrinys, gerai išsilaikęs iki šių dienų. Jau XVII a. 8 dešimtmetyje paveikslas pagerbtas karūnomis, o 1750 m. papuoštas ornamentuotais metalo aptaisais. Tikintiesiems, šis paveikslas Pivašiūnų bažnyčioje, yra brangiausias Dievo Motinos atvaizdas visoje Kaišiadorių vyskupijoje. Šį atvaizdą, nuo seno garsų per jį patirtomis Dievo malonėmis, 1988 m. rugpjūčio 14 d. kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė Nuliūdusiųjų paguodos titulą.

Atlaidai

Nuo seno garsūs Pivašiūnuose Žolinės atlaidai. Jau prieš I Pasaulinį karą maldininkai į Pivašiūnus keliaudavo pavieniui ir grupėmis, apsistodami nakvynei pas vietos gyventojus. Tikintieji aplink Marijos altorių eidavo keliais, palikdavo aukų produktais ir daiktais. Žolinės atlaidų aštuondienį ir pamaldas kiekvieno mėnesio 15 d. įvedė Kaišiadorių vyskupija, 1988 m. Pivašiūnų Marijos paveikslą vainikavus popiežiškomis karūnomis. Šios tvarkos laikomasi iki šiolei. Pastaraisiais laikais, ankstesnių bažnyčių vietoje pastatytoje koplyčioje įrengta erdvė Švč. Sakramento adoracijai. Iš carinės Rusijos laikų išlikusiame klebonijoje komplekse, įrengtos patalpos piligrimas – dvasinėms konferencijoms, agapėms. Plačiau žiūrėti leidinyje „Pivašiūnai“. Sudarytojas K. Driskius (Vilnius, 2025).

Kurijos informacija, parengta pagal „Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas“ (Vilnius, 2006 m.) medžiagą.