Kovo 19 d., Kaišiadorių vyskupijos Globėjo – Šv. Juozapo, Švč. Mergelės Marijos Sužadėtinio, šventės proga Kaišiadorių katedroje 12 val. šv. Mišias už vyskupiją celebravo Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas, emeritas Juozas Matulaitis ir svečiai vyskupai – Algirdas Jurevičius iš Telšių vyskupijos ir Rimantas Norvila iš Vilkaviškio vyskupijos. Mišios vadovavo vyskupas varduvininkas Juozas Matulais, vyskupas Algirdas Jurevičius sakė homiliją:
Juozapas savo gyvenimo tylia istorija primena man, kad Dievas pasauliui dažnai apsireiškia per paprastus žmones ir paprastomis aplinkybėmis. Taip pat nori kitiems apsireikšti ir per mano paprastą gyvenimą. Ar tuo tikiu? Daugumai žmonių mano gyvenimas liks vienintele „evangelija“, kurią jie „perskaitys“ savo gyvenime…
Tylaus vyro savybės:
I. Mąstantis ir subalansuotas vyras. Juozapas, sužinojęs apie Marijos nėštumą, norėjo tylomis ją apleisti. Jis tylintis šventasis, todėl tylomis ir veikia. Jis buvo teisus, o tai reiškia – klusnumą Įstatymui, tačiau nusprendė elgtis ne pagal Įstatymą, kad nepažemintų kito žmogaus.
O kiek mes sutinkame žmonių, kurie veikia griežtai pagal įstatymus, nežiūrėdami konkrečios situacijos ir dažnai prašauna pro šalį. Turiu mintyje legalistus.
Egzistuoja ir kitas kraštutinumas, visiškai į šalį nustumiantis bet kokį įstatymą. Šv. Juozapas atranda labai delikatų balansą tarp įstatymo ir jo taikymo. Jis puikiai balansuoja tarp teisingumo ir gailestingumo.
II. Saugantis, ginantis ir palydintis vyras. Dievas duoda Juozapui misiją būti gynėju. Gynėjų dviejų svarbiausių istorijoje asmenų – Marijos ir Jėzaus. Jis turi ginti du švenčiausius be jokios nuodėmės esančius asmenis. Jis turėjo iš Nazareto nugabenti juos į Betliejų. Anuomet kelionės buvo gan pavojingos. Tai – ne pasivaikščiojimas parke.
Kai nuvyko į Betliejų, neranda vietos apsistoti. Gal kas iš jūsų turėjo tokią patirtį, kai atskrendate į kokį miestą ir ieškote nakvynės. Visi viešbučiai iš anksto užimti. Kai Juozapui nepavyko, jis gavo vietos tvarte ar urve. Jis visuomet atlieka puikiai gynėjo pareigas. Dar pats baisiausias dalykas šioje istorijoje, kad Erodas – karalius su kariuomene ir kitomis jėgos struktūromis, medžioja šį vaikelį. Juozapas nakčia gabena motiną ir vaiką į Egiptą. Reikėjo pereiti per Sinajaus dykumą, o ką valgyti ir gerti, koks buvo aprūpinimas ir atsargos? Šalis buvo pilna Erodo agentų. Reikėjo viską daryti su didžiule konspiracija. Jis ne tik nugabena vaiką į Egiptą, bet ir sugrąžina jį atgal, kai praeina pavojus. Jis tai daro, nes jis yra gynėjas.
Dievas duoda ir mums misiją ginti žmones. Mes vadiname Juozapą Visuotinės Bažnyčios gynėju. Žemėje jis gynė Kristaus Kūną, Bažnyčia taip pat yra Kristaus Kūnas. Tad eikime pas Juozapą prašydami apsaugos, užtarimo, apgynimo ir t.t.
Mes taip pat esame kviečiami saugoti tai, kas šventa, mumyse pačiuose, mūsų gyvenimuose. Paprastai tai būna susiję su kasdieniais gyvenimo dalykais, neturinčiais nieko bendra su šventąja Dievo Karalystės ir pasaulio išganymo istorija.
Paprastai mes tiesiog užmezgame kuklius ryšius gyvenime, pažįstamų rate, profesinėje srityje, bet būtent čia esame Dievo kviečiami saugoti tai, kas yra šventa, didinga, saugoti Dievo malonę savyje ir aplink save… Visuose šiuose įvykiuose ir toliau gyvena žmogumi tapęs Dievo Sūnus, ir visiems mums keliamas klausimas, ar saugodami šį kituose žmonėse sutinkamą Dievo Sūnų išliksime tokie pat patikimi, koks buvo Juozapas, apie kurį pasakyta: jis pakluso, pasiėmė Sūnų ir Motiną pas save, ir globojo Jį visą savo gyvenimą, kol Jėzus pagaliau tapo pasaulio Išganytoju ir Gelbėtoju“ (Karl Rahner [1904-1984], in: Magnificat 2012/12, 205-207).
III. Sapnuojantis vyras. Dar yra ir trečiasis lygmuo, kuris yra nuostabus, nes Juozapas yra sapnuotojas, tai yra, svajotojas. Dream – Traum – sapnas, svajonė. Dievas bendrauja su juo sapne. Biblijoje sapnai yra svarbūs, nes Jokūbas, padėjęs galvą poilsio, sapnuoja kopėčias ir jomis kylančius bei besileidžiančius angelus. Į Egiptą vergu parduotas patriarchas Juozapas buvo sapnų aiškintojas. Pranašas Danielius taip pat aiškino sapnus. Sapnai reprezentuoja ne šio pasaulio supratimą. Juk mes priimame pasaulį, kurį patiriame… O sapnai duoda galimybę atsiverti kitai tikrovei, kurios mes nekontroliuojame. Tai gilesnis suvokimas tos tikrovės, kurios mes dar nematome.
Juozapo tikrovė labai komplikuota: jis susižadėjęs, jo sužadėtinė nėščia ne nuo jo, ji – žmogiškai žvelgiant yra nusikaltėlė, verta mirties bausmės… Viskas nepaprastai prastai. Būtent tokioje situacijoje jis yra atviras įkvėpimams iš aukštybių. Ta prasme mes kiekvienas galėtume tapti tie svajotojai ir sapnuotojai, kurie atsiveria aukštesnei perspektyvai.
Brangieji, kai kalbėjau apie šv. Juozapą, mintyse vis turėjau ir mūsų mielą ganytoją jubiliatą vyskupą Juozą. Jam visos šios savybės nepaprastai tinka. Išduosiu paslaptį, kad vysk. Juozas Matulaitis dažnai skaitydavo tėvų jėzuitų 1934 m. Kaune išleistą Stefano Dosenbacho SJ išleistą knygelę apie šv. Juozapą. Joje buvo pateiktas 31 mąstymas su pavyzdėliu ir malda. Atsimenu, kad vienais metais vysk. Juozas katedros klebonui buvo liepęs kas vakarą visą kovo mėnesį vietoj pamokslo skaityti mąstymus iš tos knygos. Kunigėlio slebizavojimas iš prieškarinės knygos nedavė lauktų rezultatų, todėl kartą vysk. Juozas ateina pas mane ir sako: „Reikia išleisti naujai tą knygą“. Vyskupo pageidavimas – man įsakymas.
Kai vyskupas atnešė jau į kompiuterį suvestą prieštvaninį tekstą, supratau, kad darbo bus daug, nes viską reikia pertvarkyti, kalbą sumoderninti ir pritaikyti pagal šiandieninę gramatiką; kai kurie pavyzdėliai dvelkė naftalinu, todėl teko padirbėti, kad jie naujai suskambėtų. Po ilgo darbo prieš 15 metų, t. y. 2011 metais pasaulį išvydo knyga apie šv. Juozapą. Jos viršelyje buvo panaudota šv. Juozapo statula iš Guronių koplyčios.
Knyga buvo greitai išgraibstyta, o po metų leidyklos vadovas man skambina ir klausia, ar negalėtų išleisti dar antrą laidą, nes knygynai prašo, o mes jau neturim. Taip buvo išspausdinti papildomi egzemplioriai. – Visa tai įvyko tik vyskupo Juozo dėka ir entuziazmu.
Teko daug metų pažinti vyskupo jubiliato Juozo Matulaičio gyvenimą ir veiklą. Noriu paliudyti, jog jis visa kuo tik galėjo, stengėsi būti panašus į šventąjį Juozapą, Jėzaus gynėją ir Marijos globėja.
Mielas Jubiliate, vyskupe Juozai, te Viešpats Dievas ir toliau jus globoja, remia ir stiprina, o dangiškasis Jūsų globėjas – šv. Juozapas, kurį Jūs stengiatės kuo tobuliau sekti, teužtaria Jus prieš Aukščiausiąjį.
Baigiant šį pasidalijimą, noriu tiesiog palinkėti visiems, šv. Juozapo pavyzdžiu, būti mąstančiais žmonėmis, prisiimti misiją saugoti ir ginti Kristaus Bažnyčią, bet taip pat nepamiršti retkarčiais ir pasvajoti.
Nepamirškime, kad ne tik mes svajojame, bet ir Viešpats taip pat svajoja apie mus. Tiesiog atsivertime Dievo svajonei.
Kaišiadorių katedra / 2026-03-19