„Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, – sako Viešpats, – paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!“ (Mt 25, 34)
Šitie žodžiai, kuriuos skaitome Evangelijoje, bus patys brangiausi mūsų gyvenime. Kokia laimė bus mums juos išgirsti! Ir vyskupas Juozas kopė visą savo gyvenimą į Evangelijos Palaiminimų kalną, kad išgirstų šiuos žodžius iš paties Viešpaties. Kopti į Palaiminimų kalną Jėzus kviečia visus, kviečia kiekvieną iš mūsų. Jis yra Kelias, kuriuo esame kviečiami eiti, Tiesa, kuria turime vadovautis, Gyvenimas, kurį esame pašaukti gyventi.
Per visą tarnystę vyskupas Juozas kalbėjo ir liudijo apie Jėzų, Jo meilę žmonėms, apie Jo begalinės vertės auką ant kryžiaus ir mus išgelbstintį Prisikėlimą. Šiandien, kaip Jėzus, savo Gerosios naujienos žodžiais, galėtų mums papasakoti apie palaimintą, laimingą kelionę, į kurią esame pakviesti mes ir kuria keliavo vyskupas Juozas. Evangelijos žodžiuose galėsime atpažinti šiuos Palaiminimų kelionės žingsnius.
Visų žmonių didžiausias gyvenimo siekis, – būti laimingu. Toks yra ir Dievo giliausias troškimas. Jėzus sakė: “Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų“. Gyvenimo patirtis ir istorija liudija, kad laimė, kurią siūlo pasaulio dvasia, veda į nusivylimą ir gyvenimo beprasmybę. Jėzus kviečia iš pasaulio mąstymo lygumos kopti į Palaiminimų, laimės kalną ir, sekant Jėzaus pavyzdžiu, patirti žmogaus vertą laimę.
Palaiminti vargdieniai dvasia. Išdalinantys savo gyvenimą kitiems, gyvenantys dėl kitų. Įsisąmoninę, kad laikas daryti gera yra trumpas. Atsisakę įsitvirtinti žemėje, tarsi amžiname rojuje. Einantys pas Dievą tuščiomis rankomis, nes viską, Jėzaus pavyzdžiu išdalino. O tie, kurie rankomis prisiliesdami norėjo gyvenime viską perkeisti į meilę, turėjo ištiesti rankas prikalti prie gyvenimo kryžiaus. Juose, per juos ir su jais jau šiandien yra Dangaus karalystė žemėje.
Palaiminti, kurie liūdi. Tai tie, kurie liūdi, matydami, kaip mažai mylimas Dievas, kaip niekinama Dievo meilė žmogui, kaip niekinamas žmogus, jo orumas, griaunamas šis ir atimamas amžinasis gyvenimas. Jie tikrai bus paguosti, nes Dievas nušluostys ašarą nuo kiekvienų akių ir įkurs naują Dangų ir naują Žemę, dangiškąją Jeruzalę.
Palaiminti romieji. Blogis nugalėti blogį klastingai gundo naudojantis blogio ginklais. Patys galingiausi iš jų, – neapykanta, kerštas, žiaurumas. Matant neteisybę, labai lengva tam pasiduoti. Jei šis kelias būtų buvęs sėkmingas, Jėzus jį tikrai būtų pasirinkęs. Jis tikrai žino kas yra blogis ir kaip jį nugalėti. Jo Evangelija yra kovos prieš blogį kelias. Jis sako: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą“. In hoc signo vinces. Šiuo ženklu nugalėsi.
Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės. Tai tie, kurie trokšta vienintelės Teisybės, – Dievo. Trokšta, kad žemėje būtų įgyvendintas Dievo meilės planas, spindėtų žmoguje Dievo paveikslas. Žmogaus teisybė ir meilė yra dalinė ir dažniausiai nesuderinama, ribota. Dievo teisybės gelmė yra Meilė. Ir tam, kuris dirbo vieną valandą, šeimininkas nori duoti dienos uždarbį.
Palaiminti gailestingieji. Tai tie, kurie gailestingojo samariečio asmenyje atpažįsta patį Jėzų ir elgiasi Jo pavyzdžiu. Jie patys pamato pagalbos reikalingą žmogų, įsijaučia į jo būseną, palieka savo reikalus, skuba konkrečia pagalba. Jiems nesvarbus įvertinimas, jie nelaukia padėkos. Jiems svarbu, kad tam vargstančiam būtų geriau. Tas ant kelio gulintis sužeistas žmogus yra pasaulis. Tas nelaimėlis, patekęs į pasaulio dvasios plėšikų rankas yra kažkieno sūnus ar dukra.
Palaiminti tyraširdžiai. Biblijoje tai tie, kurie mąsto ir sprendžia širdimi. Kad protas skaidriai galvotų, reikalinga švari širdis. Tai tokia, kurioje nėra stabų: iškreiptų motyvų, savanaudiškų pasirinkimų, egoistinės klastos. Tik tokia širdis gali priimti žmogų ir Dievą.
Palaiminti taikdariai. Tai tie, kurie patys siekia patirti Dievo vaikų laimę ir tuo sužavėti kitus. Pilnatvės stoka žmoguje yra visokio susiskaldymo, priešiškumo, nesantarvės, baisiausių karų priežastis. Kiek tai atneša kančios… Sekant apaštalu Pauliumi, visa kyla iš žmogaus prigimties. Žmogus stokoja, bet Dievo neprašo, nes mano, kad yra sau pakankamas ir gali savarankiškai pats viską sutvarkyti. O jeigu ir prašo, tai siekia tenkinti savo įnorius. Taikdariai pirmiausiai trokšta Dievo, nes tik jis vienas gali užpildyti tai, kas neužpildoma. Jeigu Dievas pirmoj vietoj, tai ir viskas savo vietoj.
Palaiminti persekiojami dėl teisybės. Užlipus į Palaiminimų kalną, Jėzus siunčia leistis vėl į lygumą. Pas žmones, kuriuos pasaulio dvasia apiplėšia, primeta visai priešingą būti laimingu kelią ir galiausiai sužeistą palieka. Esame liudininkais, kaip šiandien dėl to kenčia visa žmonija. Tiek daug pasiekusi ir sukūrusi yra visiškai netikra dėl savo ateities. Jėzus siunčia į lygumą nešti žmogaus pasiilgusio, mylinčio Dievo veidą. Siunčia apsakyti, kad tik su Dievu yra žmogaus būties pilnatvė ir civilizacijos ateitis. Siunčia skelbti Gerąją Naujieną apie Dievo meilę žmogui, nežiūrint pasaulio dvasios sirenų, kurios niekintų, persekiotų ir visaip meluotų. Kviečia džiūgauti dėl tų žmonių, kurie į meilę iškeis stabus ir Dieve patirs tikrąjį gyvenimo džiaugsmą ir prasmę.
Taip keliavo šventieji. Tokiu keliu ėjo vyskupas Juozas ir daugybė, daugybė mūsų brolių ir sesių. Visi, brangieji, toliau, ar arčiau esantys, esame kviečiami susižavėti Evangelija ir su Jėzumi kopti į Palaiminimų kalną.
Šiandien, palydėdami vyskupą Juozą į Gerojo Tėvo namus, dėkojame Viešpačiui už jo gyvenimą, pasišventusį, uolų tarnavimą Dievui ir žmonėms. Ačiū, vyskupe Juozai, už tavo gyvą tikėjimą, pamaldumą, gerą širdį, švelnų būdą, besišypsantį veidą, artumą žmonėms, paprastumą, geranoriškumą. Ačiū už ganytojo tarnystę, po Atgimimo atkurtą vyskupiją, Palaimintojo Teofiliaus beatifikacijos procesą, tarnystę Katedroje, meilę Pivašiūnų šventovei ir daugybę, daugybę kitų darbų.
Tikime, kad jau dalyvauji palaimintame paties Dievo gyvenime. O mes ir toliau tau liekame brangūs. Lydėk savo malda. Globok užtarimu. Padėk susitikti. Amen.
2026 m. lapkričio 11 d., Kaišiadorių katedra