2023 m. birželio 14 d. Kaišiadorių katedroje buvo švenčiamas Palaimintojo Teofiliaus MATULIONIO, vyskupo ir kankinio, liturginis kasmetis minėjimas. Eucharistijos celebracijai vadovavo ir homiliją sakė Apaštalinis Nuncijus Lietuvoje – arkivyskupas Petar Antun RAJIČ. Kartu celebravo Kaišiadorių vyskupas Jonas IVANAUSKAS, Šiaulių vyskupas Eugenijus BARTULIS, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas MATULAITIS, Nunciatūros sekretoriai, kiti kunigai.
Apaštalinio Nuncijaus homilija:
Dievo Žodžio skaitiniai: Žyd 10,32-36; Mt 10,28-33
Brangūs broliai ir seserys,
Šiandien minime palaimintąjį Teofilių Matulionį, vyskupą ir kankinį, kuris palaidotas čia, Kaišiadorių katedroje, ir kur jis yra gerbiamas daugelio tikinčiųjų, besišaukiančių jo užtarimo pas Dievą, mūsų gyvenimo ir išganymo šaltinį. Šiais metais minime šimtas penkiasdešimtąsias jo gimimo metines ir dėkojame Viešpačiui už tai, jog mūsų tautai ir Bažnyčiai davė tokį vyskupą kankinį kaip Teofilius.
Širdingai sveikinu Jo Ekscelenciją Kaišiadorių vyskupą Joną Ivanauską, vyskupą emeritą Juozą Matulaitį ir visus koncelebruojančius, o taip pat visus jus, brangūs broliai ir seserys, esančius čia ir besimeldžiančius su mumis Marijos Radijo ar interneto pagalba.
Šios dienos evangelijoje Jėzus net tris kartus sako „nebijokite“. Jis mums sako nebijoti nei žmonių, nei mūsų persekiotojų, nei gyvenimo. Šiais moderniaisiais laikais galime pripažinti, jog baimė yra plačiai paplitusi pasaulyje. Vieni, teisėtai, yra susirūpinę karo situacija netolimoje Ukrainoje ir bijo, jog karas gali užsitęsti ir išplisti į kitus regionus. Ne taip jau senai buvome išgąsdinti viruso paplitimo pasaulyje, kuris sukėlė globalią pandemiją. Kiti skatina baimę dėl būsimos pasaulinės katastrofos, kilsiančios dėl klimato kaitos padarinių. Dar kiti socialiniame lygmenyje bijo išreikšti savo tikėjimą Kristumi ar išsakyti kitokią nuomonę, priešingą mažumų skatinamoms moderniosioms ideologijoms, prieštaraujančioms tikėjimui, mokslui, realybei ir tikriems faktams. Bijoma pasekmių ir bijoma etikečių, kurios tave paskelbtų atsilikusiu konservatoriumi ar nejautriu asmenų, situacijų ir naujų pasaulio realijų skirtingumui. Be to, dėl netikrumo atmosferos ir baimės, daug žmonių, ypač jaunimas ar silpnesnieji, bijo gyventi normalų gyvenimą ir bijo dėl savo ateities pasaulyje, kuris išgyvena ideologinę ir kultūrinę revoliuciją.
Viešpats Jėzus evangelijoje atvirai sako: „nebijokite tų, kurie žudo kūną…“. Net žinodami, jog žmonės gali padaryti mums daug blogo gyvenime, žinome, jog Dievas yra didesnis už viską ir kad tiesa viršija bet kokį blogį. Anksčiau ar vėliau tiesos šviesa apsireiškia gyvenime ir triumfuoja prieš bet kokį melą ir bet kokį blogį. Šie Jėzaus žodžiai yra tikras padrąsinimas neprarasti sielos savo krikščioniškame pašaukime ir būti jo mokiniais bei bendradarbiais tiesoje. Mums duota Dievo Dvasia ir Dievo Žodis, kurie yra priemonės, suteikiančios mums reikalingos drąsos įveikti blogį gėriu, vadovaujantis teisingumu.
Jėzus tęsia padrąsinimą mums ir sako: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos…“. Viešpats prašo mūsų būti drąsiais tada, kai reikalingas mūsų liudijimas. Galbūt mums niekada neteks pakliūti į tokią situaciją, kurioje iš mūsų bus reikalaujama kankinystės išbandymo, kaip kad nutiko palaimintajam Teofiliui, tačiau liudijimo, jog priklausome Kristui ir tikime į Jį, iš mūsų, kas be ko, bus pareikalauta dar šiame gyvenime. Kartais sutiksime priešiškumą iš tų žmonių, kurie yra priešiški evangelijos žiniai ir Bažnyčios mokymui, tačiau neturime jų bijoti, nes Dievo tiesa visada yra stipresnė už bet kokią žmogaus klaidą ar išmintį.
Iš karto po šios frazės Jėzus mini baimę kitoje šviesoje: „verčiau bijokite to, kuris turi galią pražudyti ir sielą, ir kūną pragare…“. Vienintelė baimė, kuri yra leidžiama – Dievo baimė, kuri giliausia savo prasme yra visiška pagarba Dievui, jo šventumui ir didybei, jo žodžiui ir jo įsakymams. Tai nereiškia, jog turime bijoti Dievo, bet, verčiau, atiduoti pagarbą, kuri jam priklauso, pripažinti jo autoritetą ir gyventi savo gyvenimą pagal jo valią. Jei esame nuoširdūs su Dievu, niekada neleisime sau sugadinti savo santykio su juo nusidėdami.
Mūsų ateityje nėra vietos jokiai baimei: „tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių!“. „Jūs vertesni“: kokie gražūs žodžiai! Dievui esu vertingas. Vertesnis už daugybę žvirblių, vertesnis už visas laukų gėles, vertesnis labiau nei galiu tikėtis. Viešpaties atsakymas yra – neturėti baimės gyventi, tikėti ir mylėti, nes galime būti tikri, jog esame Dievo mylimi. Ir jei norime gyventi prasmingą gyvenimą, vienybėje su Viešpačiu tikėjimu ir meile, mums nėra galimybių limito, kurios atsiveria tiems, kurie tiki drąsiai, nes niekada nesame vieni ir Dievas mus lydi kiekviename gyvenimo žingsnyje.
Šios dienos evangelijos pabaigoje Viešpats pasako labai stiprią frazę: „… kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“. Čia sutinkame dvipusį lojalumą, tai yra, jei mes pasiliekame ištikimi Dievui šiame gyvenime, Jėzus liks ištikimas savo pažadams ir suteiks mums amžinąjį gyvenimą. Bažnyčios istorijoje visada buvo diskriminacijos ir krikščionių persekiojimų, tačiau, tuo pačiu metu, buvo ir vyrų bei moterų, kurie nepaisydami pavojų ir mirties, liko ištikimi Dievui. O pati Bažnyčia yra pastatyta būtent ant tokių tikėjimo liudytojų ištikimybės.
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio asmenyje matome nuostabų gyvenimo šventumo pavyzdį, pamaldumas Dievui, meilė artimui ir drąsi ištikimybė Dievui nebijant persekiojimo. Savo paprastu, herojišku ir gyvo tikėjimo gyvenimu jis visiems Lietuvos ir Bažnyčios tikintiesiems paliko išskirtinį dorybės pavyzdį, kuris yra stipraus jo tikėjimo Dievu ir evangelijos jėga, vaisius, o tai mums, tikintiesiems, yra išganymo žodis, pasėtas širdyse, ir Šventosios Dvasios veikimas.
Žvelgiant į palaimintojo vyskupo ir kankinio pavyzdį širdyje pražįsta gilus dėkingumo Dievui jausmas už tai, kad jis mums davė žmogų, kunigą, vyskupą, kankinį, kuris buvo liudytojas tais tamsos ir priespaudos metais. Sekant mūsų palaimintojo pavyzdžiu bandykime ir mes, kurie šiandien išgyvename įvairius iššūkius, šviesti pasauliui, kuriame gyvename ir dirbame, ir į kurį esame siunčiami, liudyti Kristaus Šviesą. Ženkime pirmyn gyvenimo keliu drąsiai ir ryžtingai, be baimės, visada nuolankūs ir su tikėjimu, tiesoje ir teisingume, su kantrybe ir pastovumu, su meile ir supratimu, su stipriu tikėjimu ir viltimi Dieve, kuris yra didesnis nei pasaulis ir mes visi. Jis savo amžinąja meile yra taip arti žmogaus ir žmonijos, kad būtų šalia, ypač išbandymuose.
Neleiskime, kad tikėjimo sėkla, pasėta mūsų širdyse, mirtų iš baimės ar taptų nevaisinga dėl neveiklumo, bet kad sudygtų ir duotų vaisių mūsų gyvenime ir, kad patys mirdami, galėtume būti pilni Šventosios Dievo Dvasios ir atiduotume savo gyvenimą Viešpačiui, kuris mus šiandien per Bažnyčią kviečia tapti drąsiais liudytojais, koks buvo palaimintasis Teofilius Matulionis. Amen.
Arkivysk. Antun Petar RAJIČ
