Brangūs broliai kunigai, seserys vienuolės, mieli vyskupijos tikintieji, broliai ir seserys!
Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. (Lk 2,10-11)
Tik ką perskaitėme Evangelijoje užrašytus angelo žodžius, ištartus Betliejaus piemenims. Bet giliausia prasme šitie žodžiai yra paties Viešpaties žodžiai mums. Kiekvienam ir kiekvienai iš mūsų. Tai nepaprasti žodžiai. Jie džiaugsmu pripildo visus nuo pat kūdikystės. Kalėdinė nuotaika, Kristaus gimimo Mišių liturgija, prakartėlė, kalėdinės giesmės, papuošta eglutė, džiaugsmu šeimos narius suburiantis Kūčių ir Kalėdų šventinis stalas… Pasijuntame tikrai Dievo mylimais žmonėmis.
Šitą Dievo meilę žmonėms Jėzus tęsia per visą Evangeliją, kaip Gerasis Ganytojas ieškantis paklydusios avelės, aukščiausiai įvertinantis gailestingojo samariečio pasitarnavimą ir našlės skatiką, mokiniams nuplaunantis kojas ir ant kryžiaus atiduodantis savo gyvybę už kiekvieną iš mūsų.
Kiekvieną dieną mes sutinkame tokį Jėzų! Jis kasdien ieško mūsų, kad būtume ne vieni, kad širdyje neužgestų tikėjimas ir viltis, kad neprarastume supratimo, kad Dievas mus myli ir esame Jam labai brangūs. Sutinkame Jėzų kaip paklydusi avelė ir taip pat žinome, kad Jis mūsų nepavarys, o paims ant rankų ir parneš užsidėjęs ant savo pečių. Randame Jėzų pakliuvusį į plėšikų rankas ir turime galimybę būti gailestinguoju samariečiu, skiriant savo laiką, išlaidas, parodant rūpestį, nukenčiant nepatogumus. Jėzui labai brangūs tie mūsų du skatikai, kai turime menkas galimybes, jaučiamės silpni, pavargę, daug kuo nusivylę. Kasdien, įvairiose aplinkybėse galima išgyventi susitikimo su Dievu stebuklą, visiško pasitikėjimo Juo džiaugsmą. Tai progos ir kitiems padovanoti mažus, bet labai tikrus, dieviškai žmogiškus dalykus.
Kalėdos mums atveria Kristaus slėpinį ir kviečia meilės bendrystei. Evangelija labiausiai padeda pažinti ir pamilti Jėzų. Šventasis Jonas nuo Kryžiaus apie Jėzaus pažinimą taip rašo: „Reikia veržtis gilyn į Kristų, nes jis yra tartum turtinga kasykla, išvagota nesuskaičiuojamomis gyslomis su paslėptais lobiai. Vos tik kas nors kasteli giliau, lobiams niekada nebūna nei galo, nei krašto. Negana to, kiekvienoje gysloje tai šen, tai ten atsiveria vis nauji neregėtų turtų vingiai”.
Švęsdami Kalėdas mes taip pat pasijuntame labiau žmonėmis, sukurtais pagal Dievo mintį ir planą. Patiriamas džiaugsmas yra tiesiog juntamos Dievo meilės mums skambesys. Per Kalėdas dėkojame Dievui, kad esame žmonėmis, kad kiekvieno mūsų laukia amžinas gyvenimas Dieve. Evangelija mums rodo kelią, kaip viską matyti Dievo akimis, kaip jausti ir mylėti Jo širdimi, kaip Jo pavyzdžiu atiduoti save dėl kitų.
Prisiimdamas žmogaus prigimtį ir gimdamas žmogumi, Jėzus savo kančia, mirtimi ir Prisikėlimu įvykdė visiems skirto gyvenimo Dieve pažadą. Kristaus gimimas visokiose aplinkybėse žadina Dievo pasiilgimą. Net ir tada, kai žmonės ar visuomenės, užmiršdami tikrąją Kalėdų prasmę įsisuka į kalėdinių pirkinių šurmulį, net ir tai liudija, kad švenčiama kažką nepaprasto. Net ir užmirštas Dievo gimimas išreiškia žmogaus giliausią Dievo pasiilgimą.
Jėzaus gimimą švenčiame daugybės šiandienos iššūkių apsupty. Būdami krikščionys, mes tvirtai tikime, kad Jėzus visada yra su mumis. Jis yra visatos ir istorijos Viešpats. Jo Prisikėlimu esame išvaduoti iš piktojo vergijos. Todėl meilė Dievui ir artimui yra didžiausia galia, labiausia tai, ko mums reikia. Malda, asmeninis atsivertimas, šventumo kova yra tai, ką mes visi galime ir privalome daryti. Pasitikėjimas Dievu ir didžiausias, nuolatinis dėmesys Jo valiai, yra tai, kas svarbiausia. Pavojingiausia būtų likti „be vilties ir be Dievo pasaulyje” (plg. Ef 2,12).
Drauge su Visuotine Kristaus Bažnyčia pradėjome Popiežiaus Pranciškaus paskelbtą sinodinį kelią. Tai mūsų, tikėjimo brolių ir seserų kelias kartu su Kristumi. Tai Bažnyčios kelias, kuriuo eidami klausomės Kristaus, girdime vieni kitus, kalbamės su Kristumi ir vieni kitais. Ir kaip Šventojo Teodoro vienuolyno abatas Vilhelmas traktate „Tikėjimo veidrodis” sako: „Tegu tavo klausimas bus kaip malda, kilusi iš meilės, Dievo baimės ir nuolankaus troškimo, nesiekianti suvokti neaprėpiamos Dievo didybės, bet Išganytojo Dievo išganingose dovanose ieškanti visų mūsų išganymo”. Palaimintasis Teofilius Matulionis, ištikimas Dievo ir Bažnyčios tarnas, tebūna mums pavyzdys ir globėjas šiame sinodiniame kelyje.
Dėkodamas už gyvo tikėjimo liudijimą ir artimo meilę, nuoširdžiai sveikinu visus švenčiant Kristaus Gimimo šventę – Kalėdas.
Drauge nuoširdžiai melskime Švenčiausiąją Mergelę Mariją ir Šventąjį Juozapą, kad ateinančiais, Naujaisiais Viešpaties metais visi būtume arčiau Dievo ir vieni kitų.
Palaimintų, džiugių ir prasmingų Kalėdų švenčių!
Vysk. Jonas IVANAUSKAS.
Šv. Kalėdos, 2021 m.