KAIŠIADORIŲ VYSKUPO ŽODIS – SVEIKINIMAS VYSKUPIJOS TIKINTIESIEMS VELYKŲ PROGA

„Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs“ (Mt 28,5-6)

Brangūs broliai seserys! Su giliu tikėjimu ir džiaugsmu švenčiame Kristaus Prisikėlimo iškilmę. Šią vidinę būseną nuostabiai išsako Velykų apeigų malda:

„Viešpatie Jėzau Kristau, garbės Karaliau, paniekintas kančioje, didingas prisikėlime, mirties ir pragaro nugalėtojau! Tu per pranašus ir Šventąjį Raštą duotą pažadą šiandien, nugalėdamas mirtį, įvykdei. Todėl, beribiame džiaugsme skendėdami, tave prisikėlusį garbina bei išpažįsta dangaus dvasių pulkai ir visas pasaulis, o pragaro galybės tavęs bijo ir dreba. Mes patys, tavo nuolankūs tikintieji, tavo prisikėlimo vieningai švęsti gausiai susirinkę ir tavo bekraštę meilę prisiminę, nebesulaikome švento džiaugsmo ašarų“. (Kristaus prisikėlimo apeigų malda)

Šio džiaugsmo šaltinis ir priežastis yra mus mylintis Dievas, per savo Sūnų Šventojoje Dvasioje dovanojantis amžinąjį, niekada nesibaigiantį gyvenimą. Švenčiame pačią svarbiausią tikrovę – Jėzus Kristus mirtimi ant kryžiaus išvadavo žmogų iš piktojo vergijos, nugalėjo mirtį ir nuodėmę, prisikėlimu atvėrė kelią į dangiškąją laimę.

Kaip turime, brangieji, dėkoti Dievui už tikėjimo dovaną! Tikėjimas mums sako, kad esame paties Dievo sukurti, nešiojantys savo prigimtyje paties Kūrėjo atvaizdą. Esame nuostabūs kūriniai, kuriems Viešpats yra padovanojęs namus, mūsų žemę, ir pavedęs ja atsakingai rūpintis. Rojuje pirmiesiems tėvams paklausius gundytojo, Viešpats nepaliko žmonijos blogio valdžioje, bet atėjo gelbėti Adomo ir Ievos vaikų. Dievo Sūnus tapdamas žmogumi atnešė naują santykį su Dievu. „Tasai Kristaus susivienijimas su žmogumi, – kaip sako šventasis Jonas Paulius II savo enciklikoje Redemptor hominis, – pats savyje yra paslaptis, iš kurios gimsta „naujas žmogus“, pašauktas dalyvauti Dievo gyvenime, naujai sukurtas Kristuje malonės ir tiesos pilnatvei“ (18). Parodęs mums meilę iki kryžiaus mirties, Jėzus prisikėlimu atskleidė, koks yra žmogaus gyvenimo tikslas – mes esame sukurti amžinybei! Iš Evangelijos žinome, kad Jėzus pasilieka su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos, dalyvauja mūsų gyvenime, yra istorijos Viešpats, mūsų kelias, tiesa ir gyvenimas. Prisikėlimas ir gyvenimas! Ir iki Kristaus prisikėlimo žmoniją lydėjo tikėjimas, kad yra gyvenimas po mirties, tačiau su Velykų įvykiu amžinojo gyvenimo viltį mums pagrindžia pats Jėzus sakydamas: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11,25). Tad koks svarbus yra tikėjimas! Nuo jo priklauso mūsų amžinasis likimas!

Švenčiant šitą svarbiausią šventę, kaip nepasidžiaugti, brangieji, jūsų tikėjimu!? Dievo ir artimo meile, viltimi ir pasitikėjimu Dievu! Jūsų gyvenimas tikėjimu ir tikėjimo liudijimas yra brangus Bažnyčios perlas, pranašiškoji tarnystė ir vilties dovana mūsų laikams. Kaip gera buvo jus matyti drauge keliaujant per Gavėną, švenčiant Atgailos sakramentą, atsiliepiant į įvairias artimo meilės iniciatyvas, gausiai dalyvaujant Verbų sekmadienio liturgijoje.

Mūsų dabarties laikais tikėjimas į Dievą tampa dar svarbesniu ir reikalingesniu. Gyvename neramiu laiku. Daug įvairios sumaišties, netikrumo dėl ateities. Žmogus vis jaučia grėsmę to, kas sukurta jo rankomis. Vis labiau jaučia baimę, kad kai kurie jo kūriniai, kaip tik tie, kuriuos kurdamas daugiausiai parodė išradingumo, – gali būti radikaliai nukreipti prieš patį žmogų ir vesti į susinaikinimą. Nerimas kelia esminius klausimus: ar pažanga padaro žmogaus gyvenimą žemėje visapusiškai labiau žmogišką; ar technologijų pasiekimai drauge eina su etikos ir dvasine pažanga; ar žmogus jaučiasi labiau saugus ir laisvas; ar tarp žmonių, visuomenių ir valstybių auga teisingumas ir tarpusavio pagarba, ar priešingai, – egoizmas, siekimas valdyti kitus? Išlieka pagrįstas nerimas dėl paties žmogaus žmogiškumo, ateities žemėje. Tai siejasi su etiškai nekontroliuojama vartotojiška pažiūra. Mokslo ir technologijų pažanga reikalingi proporcingo moralės ir etikos lygio. Taip pat negalime pamiršti, kad rojaus gundytojas visada deda pastangas suvilioti susidievinimo iliuzijomis, suklaidinti patogaus gyvenimo tvarumu, iškreipti tiesą apie žmogų ir gyvenimą. Šiandien žmonijai labiausiai reikia Jėzaus, nes jis atėjo, „kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10,10).

Prisikėlimo rytą prie kapo atėjusioms moterims nuskambėję žodžiai – „Jūs nebijokite!“ – yra taip pat žodžiai skirti mums. Tikėjimas į Dievą, tikėjimas Kristaus prisikėlimo pergale yra mūsų viltis. Mes turime ieškoti Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas ir prisikėlė. Turime savo protą ir širdį, žmonių civilizaciją atverti Evangelijos šviesai, kad joje galėtume matyti Dievo mintį ir planą žmonijai. Turime labiau pažinti žmonių Gelbėtoją Jėzų Kristų, juo pasitikėti, išgyventi asmeninį, gyvą susitikimą su juo. Turime turėti nuolankumo kartu su apaštalu Petru sakyti: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“ (Jn 6,68).

Brangieji! Su dėkingumu ir džiugia širdimi priimkime mums Dievo duotą gyvenimą. Branginkime jį ir mokėkime džiaugtis! Mokėkime džiaugtis ir vertinti tai, ką turime! Mokėkime džiaugtis, kad esame žmonės, mylimi Dievo vaikai.

Ir kaip sako antroji Velykų dėkojimo giesmė, Viešpats „šviesos vaikus pašventino amžinajam gyvenimui, tikintiesiems atkėlė vartus į dangaus karalystę. Savo mirtimi mūsų mirtį jis nugalėjo, o prisikėlimu visus prikėlė gyventi“.

Palaimintų, džiugių ir viltingų Velykų švenčių!


Vyskupas † Jonas IVANAUSKAS (Kaišiadorys, 2023 m. Šv. Velykos)

Scroll to Top