2026 m. lapkričio 8 d., po sunkios ligos, sulaukęs 90 metų, mirė Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas MATULAITIS.
Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie!
__________________________________
Lapkričio 9 d. 14 val. vyskupo palaikai bus pašarvoti Kaišiadorių katedroje. Lankymas iki 20 val., 18 val. šv. Mišios ir Rožinio malda.
Lapkričio 10 d. lankymas nuo 10 iki 20 val., 18 val. šv. Mišios ir Rožinio malda.
Laidotuvių šv. Mišios – lapkričio 11 d. 12 val. Kaišiadorių katedroje. Po Mišių vyskupo palaikai bus palaidoti katedros kriptoje – Kaišiadorių vyskupų kapavietėje.
__________________________________
Gyvenimo aprašymas
Juozas Matulaitis gimė 1936-03-08 Darsūniškio parapijoje (Kaišiadorių r.), uolių katalikų Petro ir Uršulės šeimoje, turėjo dvi seseris – Bronislavą ir Oną. Vidurinį išsilavinimą įgijo Žiežmarių vidurinėje mokykloje. Iš karto nebuvo priimtas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją dėl sovietų valdžios trukdymų. Įstojo 1957 m., tačiau tais pačiais metais buvo pašauktas privalomai tarnybai sovietų armijoje. Nuo 1960 m. tęsė pasirengimą kunigystei Kauno kunigų seminarijoje. 1964-03-25 vyskupas P. Maželis Kauno arkikatedroje jį įšventino kunigu.
Dirbo šiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose: nuo 1964 m. vikaru Pivašiūnuose, klebonu – nuo 1966 m. Nemajūnuose, nuo 1973 m. – Vievyje, nuo 1975 m. – Butrimonyse (Alytaus r.), nuo 1983 m. – Merkinėje. Taip pat ėjo Stakliškių vicedekano ir Merkinės dekano pareigas.
Eidamas klebono pareigas kunigas Juozas Matulaitis visose parapijose deramai prižiūrėjo bažnytinę nuosavybę, o Nemajūnų ir Butrimonių parapijų bažnyčias atnaujino kapitaliai. Organizuodamas talkas, piligrimines keliones gebėjo burti parapijų bendruomenes, atnaujino bažnytinius chorus, uoliai rūpinosi parengimu sakramentams, pašaukimais kunigystei, lankė tremtyje esantį vyskupijos ganytoją Vincentą Sladkevičių, dėl ko ne sykį buvo įspėtas sovietų valdžios (plg. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika). Dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikloje, apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Lietuvos Nepriklausomybės išvakarėse, 1989-02-07 popiežius Jonas Paulius II Kaišiadorių vyskupijos kunigą Juozą Matulaitį nominavo tituliniu Sicilibba vyskupu ir paskyrė Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. 1989-03-18 Kauno arkikatedroje jis konsekruotas vyskupu, kartu su būsimuoju Vilkaviškio vyskupu J. Žemaičiu MIC. Konsekravo kard. V. Sladkevičius MIC, asistuojant vyskupams J. Steponavičiui, J. Preikšui ir V. Michelevičiui. 1989-03-31 perėmė vadovavimą Kaišiadorių vyskupijai. 1991-12-24 vyskupas J. Matulaitis buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupu ordinaru. Šias pareigas ėjo daugiau nei 20 metų. Nuo 2012-03-25 – Kaišiadorių vyskupas emeritas, gyveno Kaišiadoryse.
Veikla einant vyskupo pareigas:
– 1989 m. vyskupijos kurija – administracinis centras įkurdintas vyskupijai iki 1947 m. nacionalizacijos priklausiusiame pastate (Kęstučio g. 44), atnaujintas personalas;
– sukurta pastoracinės veiklos struktūra – įsteigti Jaunimo, Katechetikos ir Šeimos centrai, Caritas, jiems paskirti vadovai;
– einant Lietuvos vyskupijų Tarpdiecezinės katechetinės komisijos pirmininko pareigas, inicijuoti ir žengti pirmieji svarbūs žingsniai grąžinant religinį ugdymą į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas;
– įsteigi vyskupijoje katechetų rengimo kursai ir paskirti jiems dėstytojai;
– atgauti po nacionalizacijos ir renovuoti vyskupijos poilsio namai Birštone, ten įrengtos patalpos konferencijoms, rekolekcijoms, jiems administruoti įsteigta VšĮ „Birštono tulpė“;
– vadovauta Lietuvos Vyskupų Konferencijos „Adomo Jakšto“ vardo spaustuvės statybai Kaišiadoryse, rinktos lėšos statybos darbams ir, kurį laiką, organizuota spaustuvės veikla;
– užmegzti partnerystės ryšiai su Magdeburgo vyskupija (Vokietija), padėję Kaišiadorių vyskupijai įgyvendinant įvairius sielovados ir ūkio projektus, parengti pastoracijos specialistus, gauti lėšų parapijų reikmėms, karitatvyiniams projektams;
– įkurti šv. Juozapo vaikų globos namai Paparčiuose, senelių globos namai Kruonyje ir Šv. Domininko pensionatas Aukštadvaryje;
– atgautame po nacionalizacijos ir renovuotame buvusiame vienuolyno pastate Aukštadvaryje įkurtas aukštesniųjų socialinės veiklos studijų centras, rengęs darbuotojus socialinei – karitatyvinei veiklai;
– įsteigta Elektrėnų parapija ir rūpintasi parapinių bažnyčių statyba Ryliškiuose, Senojoje Varėnoje, Elektrėnuose, Kiaukliuose, suteiktas leidimas privačiomis – mecenatų lėšomis statyti Dubingių bažnyčią;
– vyskupo J. Matulaičio sprendimu ir parūpintomis lėšomis 2004 m. vyskupijai pastatyta tuo metu pirmoji Lietuvoje vėjo jėgainė, jai administruoti įsteigta VšĮ „Dalis gero“;
– įgyvendintas projektas – Rožinio slėpinių kelias Guronyse, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje (Kaišiadorių r.), taip siekiant įamžinti sovietų valdžios nepalaužto ganytojo asmenį jo tėviškėje, Rožinio maldą bei Katalikų Bažnyčios istoriją Lietuvoje;
– įsteigta vyskupijos Rožinio brolija, kuri aprėpė visas parapijas ir gausą maldininkų;
– pakviestos įsikurti vyskupijoje moterų vienuolijos – Paparčiuose, Krikštėnuose, Kaišiadoryse, Guronyse;
– suteikti Kunigystės šventimai daugiau nei trisdešimčiai jaunuolių, šiuo metu besidarbuojančių vyskupijoje ir už jos ribų, rūpintasi jų paruošimu kunigystei;
– paskelbta įvairaus pobūdžio ganytojiškų laiškų vyskupijos tikintiesiems, pastoracinių vizitacijų ir asmeninių susitikimų metu ganomiesiems liudyta ištikimybė maldai, meilė Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei.
Vienas reikšmingiausių šio vyskupo darbų – palaiminto vyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio gyvenimo ir šventumo liudijimo sklaida Kaišiadorių vyskupijoje ir už jos ribų bei parengta beatifikacijos byla, vyskupijoje pradėta 1990 m. ir užbaigta 2008 m., bei rūpintasi jos tęsimu.
Vyskupas J. Matulaitis net keletą kartų buvo susitikęs su popiežiais Jonu Pauliumi II ir Benediktu XVI, ad limina vizitų metu ir kitomis progomis, taip pat su popiežium Pranciškumi, dalyvavo popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėse. 2012 m. jam suteiktas Kaišiadorių rajono, o 2026 m. – Varėnos rajono garbės piliečio vardas.
Vyskupo rūpesčiu buvo išleista leidinių, pristatančių Kaišiadorių vyskupijos istoriją, svarbiausius jos asmenis bei jų dvasinį palikimą: vyskupų J. Kuktos ir T. Matulionio biografijos, kunigų B. Bulikos, S. Kiškio, M. Petkevičiaus, A. Šato, N. Švogžlio kūryba, „Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas“ ir kitų, taip pat jo paties parengtas leidinys „Tėviškės šviesa“, skirtas Rožinio maldai Guronyse.
Vyskupas Juozas Matulaitis buvo nuoširdus, pamaldus, tikėjimu gyvenantis, evangelinės dvasios žmogus, dėmesingas artimo poreikiams.
Paskutinis interviu su vysk. J. Matulaičiu, jo amžiaus 90-čio proga – 2026-03-06 laikraštyje „Kaišiadorių aidai“. Vyskupo pamokslai ir iliustruota veikla publikuoti, amžiaus 75-mečio proga, biografiniame leidinyje „Kunigystės pilnatvė“, 2012 m. išleistame Kaišiadorių muziejaus.
Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas