Spalio 2 d. Dubingių parapijoje (Kaišiadorių vyskupijoje) vyko neeilinė šventė – naujosios Šv. Jurgio bažnyčios dedikavimo (konsekravimo) iškilmė. Bažnyčią dedikavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas, dalyvaujant vyskupui emeritui Juozui Matulaičiui.
Iškilmės metu liturgijai vadovavęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas dėkojo statytojams, bažnyčią puošusiems Lietuvos menininkams, parapijiečiams, visokeriopai prisidėjusiems prie naujosios šventovės iškilimo, ir ypač pabrėžė gyvosios bažnyčios, bendruomeniškumo, meilės artimui ir ištikimybės Dievui svarbą, linkėjo Dubingių parapijos bendruomenei telktis ir augti. Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas džiaugėsi šiuo neeiliniu įvykiu, dėkojo visiems, kūrusiems bažnyčią, Kaišiadorių vyskupijos vardu įteikė mecenatams Švč Mergelės Marijos su Kūdikiu ikoną, o Dubingių bendruomenės atstovai savo dėkingumą mecenatams už įstabią dovaną parapijai išreiškė, atnašų procesijos metu įteikdami Dievui padėkos ženklą už bažnyčios statytojus – votą, kuris buvo prikabintas prie Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo. Mecenatai Aurelija ir Aurelijus Rusteikos trumpai priminė bažnyčios atsiradimo ištakas, dėkojo visiems, kurie ją statė ir puošė, iškilmės dalyviams.
Bažnyčios statybą finansavo mecenatai Aurelijus ir Aurelija Rusteikos. Jie pasirūpino ir visais interjero puošybos darbais bei šventovei reikalingais liturginiais reikmenimis, taip pat prisidėjo puoselėjant gyvąją Dubingių bažnyčią.
Šventinė liturgija buvo išties įspūdinga, iškilminga, įsimintina ir sykiu – labai jauki, šilta, jaudinanti, įkvepianti – tai liudijo gausiai susirinkę svečiai ir parapijiečiai, vėliau suneštinėmis vaišėmis ir įspūdžiais dalijęsi šventinėje agapėje, vykusioje šalia laikinosios Dubingių bažnyčios.
Nuotraukų autorius – Marius Šapranauskas
Žvilgsnis į Dubingių bažnyčios istoriją ir statybos darbų eigą
Pirmoji Katalikų bažnyčia Dubingiuose pastatyta Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto laikais (XV a.). Dubingius valdant didikams Radviloms ji atiteko evangelikams reformatams (apie 1565 m.). Vėliau jie pastatė naują bažnyčią katalikams (1678 m.), kuriai buvo suteiktas Mergelės Marijos titulas. Valdant Dubingius didikams Tiškevičiams bažnyčia iš pagrindų buvo atnaujinta ir pastatyta kapinių koplyčia (1812 m.). Tikėtina, kad būtent tada bažnyčios titulas buvo pakeistas į Šv. Jurgio (Kankinio). 1841 m. prie bažnyčios buvo pastatyta medinė varpinė, kuri išliko iki šių dienų. XX a. Dubingių bažnyčią vienas po kito nusiaubė du gaisrai. 1954 m. bažnyčia sudegė. Tada pamaldos vyko kapinių koplyčioje, kuri 1958 m. taip pat sudegė (gaisrų priežastis neišaiškinta). Po to dubingiškiai įsirengė laikiną bažnyčią buvusioje špitolėje, kuri tarnavo iki šiolei. Prie įrengimo darbų daug prisidėjo tuometis Dubingių parapijos klebonas mons. Juozapas Čeberiokas.
2007 m. tuometis Dubingių Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Algimantas Baltuškonis, remdamasis parapijiečių iniciatyva, įteikė Kaišiadorių vyskupui Juozui Matulaičiui prašymą leisti statyti naują parapinę bažnyčią Dubingiuose, 1954 m. sudegusios vietoje.
Netrukus prie Dubingių parapijiečių iniciatyvos statyti naują bažnyčią prisijungė žinomi Lietuvoje verslininkai Aurelija ir Aurelijus Rusteikos. „Idėja statyti naują bažnyčią kilo iš Dubingių bendruomenės, mes ją palaikome ir padedame kuo tik galime, kad ji būtų realizuota“ – sako mecenatai Rusteikos dienraštyje Delfi, Garsių protėvių tradicijas tęsiantys.., 2020-12-21.
2008 m. Kaišiadorių vyskupas suteikė leidimą Dubingiuose statyti bažnyčią ir įgaliojo parapijos kleboną pasirašyti sutartį tarp „Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų fondas“ ir Dubingių parapijos dėl bažnyčios statybos darbų finansavimo. Sutartyje buvo numatyta, kad nauja bažnyčia iškils buvusios vietoje.
2009 m. Dubingiuose įvyko planuojamos statyti bažnyčios projektų peržiūra. Remdamiesi sutartimi su Dubingių parapija, Rusteikų fondas užsakė senosios – sudegusios ir naujos bažnyčios preliminarius projektus, kuriuos rengė „Vilniaus architektūros studija“. Atsižvelgus į architektų grupės vadovo Kęstučio Pempės ir kitų suinteresuotų asmenų nuomones, sudegusios bažnyčios vietoje buvo pasirinkta statyti šiuolaikiška kryžiaus plano bažnyčia, kuri išlaikytų pirmtakės mastelį – būtų tokio pat aukščio, tiek išorė, tiek jos vidus iš medžio, o viduje tilptų iki 150 žmonių.
2012 m. naujos Dubingių Šv. Jurgio bažnyčios kertinį akmenį pašventino Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis.
Bažnyčios architektūra – tradicinės išraiškos. Naudotos paprastos, lietuviškos medžiagos: klijuotas medis, stiklas, o stogas ir sienos uždengtos specialiomis čerpėmis, primenančiomis gontus – lenteles, kuriomis senovėje buvo dengiami stogai. Bažnyčia turi savo istorinę varpinę, šventoriaus tvorą ir vartelius, išlikusi iš ankstesnių laikų. Projektavo žinomas Lietuvoje architektas Kęstutis Pempė, jam talkino bendraautorė Daiva Pauliukonienė. Konstruktoriai – Alfonsas Vaškevičius, Laimonas Stikleris, Modesta Voverytė, Tomas Strazdauskas.
2017 m. nauja – šildoma Dubingių bažnyčia atvėrė duris tikintiesiems. Tam laikui buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka ir atlikti dauguma interjero darbų: skulptoriaus Alfonso Vauros horeljefas „Laiminantis Kristus“ (apsidėje), menininko Vlado Oržekausko 14 stacijų ciklas. Kiti darbai buvo atlikti vėliau – Šv. Jurgio atvaizdas, kurį sukūrė dailininkė Loreta Švaikauskienė, liturginius simbolius ir reikmenis – juvelyras Titas Simanonis. Vieni paskutiniųjų darbų – altorius, kuriame patalpinta Palaimintojo kankinio Teofiliaus kūno relikvija, sakykla, celebrantų kėdės ir kt.
Dubingių parapijos bažnyčios statybos darbų mecenatas – Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų šeimos fondas. Pagal išgales, prie statybos darbų aukomis taip pat prisidėjo parapijos bendruomenė.
Lygiagrečiai bažnyčios statybai, jos mecenatės Aurelijos Rusteikienės, parapijos klebono ir aktyvesnių parapijiečių iniciatyva buvo gaivinama ir gyvoji Dubingių bažnyčia.
2022 m. Dubingių parapijoje vyko dvasinio pasirengimo naujos bažnyčios pašventinimui programa. Programą pradėjo vietos klebonas kun. Dainius Jančiauskas, kalbėjęs apie liturgijos prasmę ir reikšmę. Vėliau bendruomenę lankė ir savo patirtimi bei įkvėpimais dalijosi ses. Benedicte Rollin (iš Vilniaus), kalbėjusi apie pasitikėjimą savimi, kitais ir Dievu istoriniais lūžių momentais, kun. Antanas Saulaitis SJ (iš Vilniaus) priminė, kas yra šventumas ir šventieji, diak. Darius Chmieliauskas (iš Kauno) pristatė Sinodinio kelio prasmę, Joanitų bendruomenės atstovai Aidas ir Dalia (iš Vilniaus) pasakojo apie savo patirtis vedant evangelizacijos kursus, maldos grupes, liudijo apie maldos gyvenimo svarbą ir dovanas, Vilniaus Kalvarijų parapijos atstovai Arnoldas ir Danutė kalbėjo apie galimus pasauliečių veiklos būdus ir formas bažnyčioje.
Jau šeštus metus vykstantis Dubingių muzikos festivalis 2022 metais taip pat buvo dedikuotas bažnyčios konsekravimui.
2021 m. pradžioje į artimesnę pažintį su Dubingiais pakvietė Elvyros Kučinskaitės parengtas 13 esė bei pokalbių ciklas „Įsižiūrėkime: Dubingiai“, kuriame buvo prisiminta miestelio istorija ir pateikti pasakojimai apie šiuo metu ją kuriančius žmones (viešinta dienraštyje bernardinai.lt).
2021 m. lapkritį mecenatė Aurelija Rusteikienė senojoje bažnytėlėje, drauge su menotyrininke dr. Skirmante Smilingyte-Žeimiene, rado du gerokai laiko pažeistus procesijų altorėlius su Aušros Vartų Marijos/Šv. Kazimiero ir Šv. Juozapo/Madonos su kūdikėliu paveikslais. Buvo nuspręsta, kad altorėlius reikia patikėti specialistams. Restauravimo procesas truko metus, jį finansavo Rusteikų šeimos fondas. Atradimo istorijos atomazga buvo daugiau nei netikėta: po išsamių menotyrininkės dr. Rimos Valinčiūtės-Varnės tyrimų ir studijų paaiškėjo, kad tai garsaus XIX a. dailininko Kanuto Rusecko darbai, iki patenkant į Dubingius, puošę Vilniaus Šv. Teresės bažnyčią. Nustatyta, jog pirmasis altorėlis tapytas iki 1845 m., antrasis šiek tiek vėliau – po 1849 m. Taigi, per pašventinimo iškilmę jau restauruoti procesijų altorėliai lauks maldininkų naujojoje Šv. Jurgio bažnyčioje.
Artimiausiu metu, mecenatų lėšomis, planuojama bažnyčios pašventinimo progai parengti ir išleisti knygą apie Dubingių bažnyčios istoriją.
Kurijos informacija (parengė Elvyra Kučinskaitė ir Gediminas Tamošiūnas)